– Kaip pati vertini savo triumfą? Tapai pasaulio čempione.

– Taip. Iš tikrųjų, tai buvo vienas didžiausių mano tikslų šioje sporto kelionėje. Nesvarbu, kokią sporto šaką bepasirinktum, visada tikiesi pasiekti pačių aukščiausių rezultatų. Kai kam tai užtrunka dešimt metų, kitiems mažiau. O aš jau nuo pirmų varžybų siekiau aukščiausių pakylų ir pagaliau pasiekiau šios sporto kelionės viršūnę.

– Ar buvo didelė staigmena laimėti ar visgi tikėjaisi šio rezultato?

– Kiekvieną kartą eidamas į varžybas tikiesi laimėti. Kam dalyvauti, jei nesitiki aukščiausių rezultatų? Bet šiam pasaulio čempionatui ruošiausi ilgiausiai per visą savo karjerą – metus. Palyginimui, kitoms varžyboms paprastai skiriu 3–4 mėnesius. Tad visas šis darbas tikrai atsipirko.

– Kiek laiko jau esi šioje srityje?

– Septynerius metus. 2018 metais dalyvavau pirmose varžybose.

– Tai nuo nulio iki pasaulio čempionės titulo, tiesa?

– Taip, per septynerius metus. Iš tikrųjų, tai nėra mano pirmasis pasaulio čempionatas – esu laimėjusi dvi trečiąsias vietas ankstesniuose čempionatuose. Todėl, sakyčiau, ši kelionė buvo nuosekli ir palaipsniui atvedė mane iki pasaulio čempionės titulo.

– Paminėjai, kad šiam čempionatui ruošimasis truko metus, nors anksčiau įvairioms varžyboms skirdavai 3–4 mėnesius. Kas sudaro tą pasiruošimą? Kas vyksta per tuos kelis mėnesius ar, šiuo atveju, per visus metus?

– Pagrindiniai pasiruošimo aspektai yra intensyvus sportas ir mityba. Tai du svarbiausi dalykai, kuriems skiriama daugiausiai dėmesio. Kad būtų aiškiau, pasiruošimo laikotarpis yra padalijamas į skirtingas fazes. Pirma, auginama raumeninė masė, tai vadinama „baltinimu“. Vėliau prasideda raumenų ryškinimo etapas, kurio metu siekiama paruošti vizualą varžyboms. Šiuo atveju, metai pasiruošimo reiškė ilgesnį raumenų auginimo etapą ir ryškinimo mėnesius prieš pat čempionatą.

– Gal gali papasakoti, ką teisėjai varžybose vertina? Kokie yra vertinimo kriterijai?

– Vertinimas šiame sporte yra gana subjektyvus. Pagrindinis kriterijus – kūno proporcijos, vadinamasis „X“ siluetas. Tai reiškia plačius pečius, siaurą taliją bei išvystytus sėdmenų ir kojų raumenis. Taip pat labai svarbu, kaip save pristatai scenoje. Šiose varžybose yra keturios privalomosios pozos: priekinė, vienas šonas, kitas šonas ir nugara. Tuomet teisėjai vertina, kaip yra išvystyti tavo raumenys, ir lygina, pavyzdžiui, kuri dalyvė turi siauresnę nugarą ar kuriai labiau išvystyti raumenys. Paprastai laimi ta, kuri turi mažiausiai trūkumų. Be to, nepaminėjau, kad turime ir laisvąją programą. Kad būtų paprasčiau suprasti, tai šiek tiek primena modelio pasirodymą – išeiname į sceną ir pristatome tas pačias privalomąsias pozas. Taip pat labai svarbu, kaip save pateiki – šypsena, laikysena, bendras įvaizdis, makiažas, bikinis. Viskas susideda į bendrą visumą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai vertinama ne tik išvaizda, bet ir charizma, bendravimas su auditorija, teisėjais?

– Taip. Dažnai būna, kad tiek teisėjai, tiek žiūrovai pasikalba su tavimi po pasirodymo ir dalijasi įspūdžiais. Jie dažnai pastebi, kad kai kurios dalyvės tiesiog save neša į sceną, plaukia – tai tikrai prisideda prie galutinio vertinimo. Tu turi kristi į akį. Pavyzdžiui, pasaulio ar Europos čempionatuose konkurencija būna labai didelė – gali būti ne 10, o 20 ar net 30 konkurenčių. Kai išeini į sceną, turi sugebėti atkreipti dėmesį į save. Visos yra gražios, visos turi gražius bikinius, makiažą ir šukuosenas. Todėl turi parodyti kažką ypatingo, kas išskirtų tave iš kitų.

 Pasiekiau viską, apie ką svajojau.

– Neda, nemanau, kad įmanoma trumpai atsakyti, bet pabandykime: kas nutiko 2018 m.,  kad nusprendei paskirti savo gyvenimą sveikai mitybai, raumenų auginimui ir šiam sportui? Ar kažkas ypatingo įkvėpė šiam sprendimui?

– Tuo metu tiesiog pradėjau sportuoti. Lankiau sporto salę, o vieną dieną pamačiau iš varžybų grįžusią trenerę, ji dar buvo su grimu. Pamačiau tą visą vaizdą ir nuvykau į varžybas, pamačiau, kaip moterys ir merginos gražiai atrodo. Supratau, kiek daug darbo į tai įdėta. Tada pagalvojau, kad norėčiau įprasminti savo sporto kelionę būtent tokiu būdu. Atrodo, kasdien eini sportuoti į sporto salę ir norisi kažko daugiau – pasivaržyti, save realizuoti. Kadangi mano pirmas sezonas buvo labai sėkmingas, tai, galima sakyti, mane tai „užkabino“, ir dabar esu šio sporto kelyje.

– Pasiruošimo varžyboms laikas – tikras išbandymas, reikalaujantis kantrybės ir ištvermės. Ar nebūni pikta, neatsiriboji nuo žmonių? Kaip viskas vyksta?

– Taip, iš tikrųjų, pasiruošimo metu labiausiai nukenčia socialinis gyvenimas. Rečiau mataisi su šeima, draugais, nes tokiems dalykams, kaip kavinės ar susitikimai, tiesiog nelieka laiko. Reikia labai tiksliai planuoti savo valgymo laiką, treniruotes. Visus šiuos dalykus iškeli į pirmą vietą, o jei lieka noro ar energijos, jau laiko skiri artimiesiems. Tai, ko gero, skaudžiausia pasiruošimo dalis. Šį kartą pasiruošimas truko metus, ir per tą laiką tikrai pajauti, kad trūksta šeimos, draugų, laisvo laiko.

– Na, o dabar, tapus pasaulio čempione, kas toliau? Ar dar liko įkvėpimo ir motyvacijos?

– Čia labai geras klausimas, kurį iškart uždaviau sau po šios pergalės. Ir, beje, ne vienas pažįstamas jo manęs klausė. Iš tikrųjų, nežinau. Atrodo, pasiekiau aukščiausią tašką šioje sporto kelionėje, ir dabar jau nebežinau, ko dar siekti. Galbūt paliksiu šį klausimą ateičiai. Gal grįšiu, galbūt kažkurį sezoną nuspręsiu dar kartą išbandyti savo jėgas. Bet šiuo metu neturiu jokių konkrečių tikslų, nes pasiekiau viską, apie ką svajojau.