Iš Lietuvos neslegiama lūkesčių naštos išvykusi krepšinio rinktinė Stambulą pasiekė jau lydima sirgalių vilčių ir varžovų pagarbos.

Užsitarnavo pagyrų

Pasibaigus paskutiniam mačui Pasaulio krepšinio čempionato grupių etape Kęstutis Kemzūra atsisuko į tribūnas ir plačiai išskėtė rankas, tarsi sakydamas: "Ačiū tau, Izmire!"

Beprotiška krepšinio savaitė Turkijos uostamiestyje Lietuvos rinktinės nariams įsimins ilgai, o ypač – į pergales savo pulkus vedusiam rinktinės generolui. Egėjo jūros saulės atokaitoje K.Kemzūra ir jo ekipa pakeitė pasaulio požiūrį į jaunuosius Lietuvos krepšinio husarus.

"Lietuviai varžysis čempionato pusfinalyje. Jie stiprūs, aukšti, žaidžia agresyviai, turi tiek gerą priekinę liniją, tiek gynėjų grandį. O Linas Kleiza – vienas mano mėgstamiausių žaidėjų", – dienraščiui aiškino garsiausias visų laikų Libano krepšininkas Fadi El Khatibas.

Jis su komandos draugais nepajėgė atlaikyti D grupės nugalėtojų tempo ir krito po jų kojomis rezultatu 66:84. Libano komandos negelbėjo nė tai, kad paskutinės rungtynės Izmire lietuviams tebuvo formalumas, o aikštėje lakstė K.Kemzūros žaidėjai, pakilę nuo atsarginių suolo.

"Lietuvos rinktinę puikiai valdo treneriai, ji žaidžia taip, kad tiesiog malonu žiūrėti. Tikrai norėčiau pamatyti lietuvius didžiajame arba mažajame čempionato finale", – tarytum nė kiek nesigrauždamas dėl pralaimėjimo šyptelėjo patyręs Libano komandos strategas Tabas Baldwinas.

Brėžia naują horizontą

Kuklios Azijos rinktinės atstovai, nusilenkdami konkurentams iš Lietuvos, nemėgino pataikauti – tą patį vienai po kitos padaryti teko ir keturioms kur kas didesnes ambicijas puoselėjusioms komandoms.

Pralaimėjimų pirmajame čempionato etape išvengę lietuviai užšoko ant pačios aukščiausios bangos keteros. Tačiau kuo aukščiau kyli – tuo žemiau krenti. Prieš pirmenybes vengę muštis į krūtinę ir kalbėti apie tolimus žygius, lietuviai atkrintamosiose varžybose Stambule susidurs su kur kas didesniu spaudimu, kurį savo sėkmingu pasirodymu sukėlė patys.

"Pasakykite, kada ta kartelė Lietuvos rinktinės treneriui buvo nuleista žemai? Aš tikrai nežinau. Tuo mūsų darbas ir įdomus: reikia iškelti sau iššūkius ir stengtis juos įveikti. Jeigu mūsų rezultatas dabar būtų atvirkštinis, turbūt su manimi nė nekalbėtumėte", – kiek pamąstęs dienraščiui teigė K.Kemzūra.

Nori tolygesnio žaidimo

Nors lietuviai iš anksto buvo užsitikrinę pirmąją D grupės vietą, komandos strategas tvirtino, kad pergalė prieš Libaną buvo reikalinga.

"Dabar į Stambulą išvažiuojame kupini gerų emocijų", – paaiškino K.Kemzūra.

Vis dėlto paskutinėse rungtynėse Izmire treneriai nevengė spręsti taktinių ateities klausimų. Šįkart apšilti kojas aikštėje galėjo ir rečiau pademonstruoti savo gabumus progų sulaukiantys krepšininkai – Renaldas Seibutis, Martynas Gecevičius ar Martynas Andriuškevičius, o čiurnos raiščius pasitempęs Robertas Javtokas ir blauzdą susižeidęs Simas Jasaitis gavo progą apsigydyti žaizdas.

– Ar likote patenkintas paprastai nedaug minučių aikštėje praleidžiančių krepšininkų pasirodymu? – paklausėme K.Kemzūros

– R.Seibutis žaidė energingai, atliko didelį darbą. M.Gecevičius gal dar neparodė viso savo pajėgumo, bet bent jau apsiprato aikštėje. M.Andriuškevičius stengėsi, juo taip pat likau patenkintas.

– Sužinojęs, kad aštuntfinalyje teks žaisti su Kinija, apsidžiaugėte ar nuliūdote?

– Viskas krypo į tai, kad varžysimės su Puerto Riku, vėliau Dramblio Kaulo Kranto komanda buvo arti vietos aštuntfinalyje, o galiausiai teko kinai... Iš tikrųjų mes nesirenkame varžovų. Kai pradedi kombinuoti tokius dalykus, krepšinio dievai nusisuka. Aštuntfinalis bus nelengvas, juo labiau gyvybės ar mirties klausimas bus išspręstas per vienintelį mačą.

– Kaip pagal dešimtbalę sistemą įvertintumėte savo komandos rezultatą ir žaidimą pirmajame etape?

– Rezultatas – 11 balų. O žaidimą vertinti sunku, nes jis keitėsi. Galbūt tai yra mūsų didžiausias rezervas.

– Prieš čempionatą daugelis specialistų kalbėjo, kad rinktinės Achilo kulnas – įžaidėjo pozicija. Kokia jūsų nuomonė apie tai dabar?

– Būna, kad kartais išsprūsta kontrolė. Bet nenoriu aštrinti šito klausimo ir nelaikau šios pozicijos problemiška. Mantas Kalnietis ir Tomas Delininkaitis yra skirtingi krepšininkai ir vienas kitą papildo. Tomas yra daugiau atakuojantis gynėjas, o jo ginklas – tolimi metimai. Mantas yra pagrindinis įžaidėjas, kurio greitį stengiamės išnaudoti. Kiek pavyksta, ir mes, treneriai, stengiamės nuo suolo jiems padėti.

– Ką norėtumėte pasakyti tiems Lietuvos sirgaliams, kurie iš Izmiro grįžta į tėvynę ir į Stambulą nevažiuoja?

– Nuoširdžiausiai ačiū jiems visiems. Tokio palaikymo gali pavydėti bet kuri komanda. Jie fantastiški. Aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad esu lietuvis. Sunkiu metu mes galime susivienyti. Linkiu sau ir kitiems išlikti tokiems, nes būtent tada mes esame stiprūs.

Snaiperis jaučiasi nepalūžęs

"Halkapinar" arenos krepšiai pagaliau priėmė Lietuvos rinktinės gynėjo Martyno Gecevičiaus mestą kamuolį. Taikliarankis nacionalinės komandos debiutantas rungtynėse su Libanu pataikė pirmuosius savo tritaškius Pasaulio krepšinio čempionate.

Slaptu rinktinės koziriu laikytas snaiperis Turkijoje iki šiol šaudė tuščiais šoviniais. K.Kemzūra neslėpė, kad turnyrinės reikšmės neturėjusiame mače su Libanu labiausiai norėjo įtraukti į komandos žaidimą Vilniaus "Lietuvos ryto" gynėją.

Per 25 aikštėje praleistas minutes M.Gecevičius libaniečių krepšį nuo trijų taškų linijos atakavo net 11 kartų ir pataikė 4 metimus (36 proc.). Per visas penkerias pirmojo etapo rungtynes 22-ejų krepšininkas tritaškius metė 21 proc. taiklumu.

"Žinau, kad čempionato pradžia nebuvo man labai sėkminga vertinant pataikymo procentą, bet yra taip, kaip yra. Nesijaučiu psichologiškai silpnas, tiesiog nepataikiau metimų. Negaliu sakyti, kad kažko nemoku, paprasčiausiai nekrenta. Šįsyk keliskart pataikiau ir dabar galbūt bus lengviau", – aiškino M.Gecevičius.