Kai Lietuva 1918 metais paskelbė savo nepriklausomybę, šalis buvo sudėtingoje situacijoje ir sportas tik lėtai brovėsi į žmonių gyvenimus. Iš Amerikos atvykę lietuviai padėjo išpopuliarinti keletą sporto šakų, tokias kaip futbolas ar beisbolas.

Į Lietuvą atkeliavo ir krepšinis, kuris tuomet dar buvo vadinamas krepšiasvydžiu. Jį lietuviai laikė moterišku sportu, todėl nelabai juo domėjosi. Kai 1935 metais pajėgiausi šalies krepšininkai latviams pralaimėjo 10:123, atrodė, kad krepšiniui nelemta užimti aukštų pozicijų Lietuvoje.

Tačiau tuomet į Lietuvą atvyko išeivijos lietuviai, kurie padarė tikrą krepšinio revoliuciją Lietuvoje. Naujai suformuota Lietuvos rinktinė išvyko dalyvauti Europos čempionate Rygoje (Latvija).

Iš JAV specialiai atvykusių Felikso Kraučiūno ir Prano Talzūno vedami lietuviai jau pirmą čempionato dieną pateikė staigmeną ir 22:20 nugalėjo vienaa iš favoričių laikytą Italijos komandą. Vėliau lietuviai 20:15 (16:10) nugalėjo Estiją, 21:7(8:3) – Egiptą, 32:25 (18:18) – Lenkiją. Finale lietuvių laukė tie patys Italijos krepšininkai.

Dramatišką Europos čempionato finalą rezultatu 24:23 (11:9) laimėjo Lietuva. Tai pirma Lietuvos krepšinio pergalė, sukėlusį tikrą krepšinio bumą Lietuvoje.

Rezultatyviausiai Lietuvos rinktinėje žaidė P.Talzūnas, pelnęs iš viso net 69 taškus. Čempionais taip pat tapo F.Kriaučiūnas, Leonas Baltrūnas, Zeonas Puzinauskas, Juozas Žukas, Česlovas Daukša, Artūras Andrulis, Stasys Šačkus, Pranas Mažeika, Leonas Kepalas, Leonas Petrauskasir Eugenijus Nikolskis.

„Mums visi siūlė paskutinę vietą, o mes pasiėmėme pirmą. Gal tai akiplėšiška, ypač atsimenant latvių tragediją, bet užtat juo garbingiau“, - kalbėjo P.Talzūnas.

1939 metais trečiosios Europos krepšinio pirmenybės surengtos Kaune. Šalies prezidentasAntanas Smetona naujai pastatytoje Kauno sporto halėje tarė sveikinimo kalbą ir atidarė čempionatą.

Lietuvos rinktinei šįkart galėjo padėti Berlyno olimpinis čempionas Pranas Lubinas, kuris ir vedė Lietuvą į pergales.

Čempionatas prasidėjo dramatiškomis rungtynėmis su kaimynais latviais. Paskutinėmis sekundėmis pataikymas P.Lubino metimas atnešė Lietuvai pergalę 37:36 (15:17). Antrajame mače lietuviai užtikrintai 33:14 (16:3) nugalėjo Estiją, vėliau 46:18 (25:9) sutriuškinti lenkai ir 47:18 (23:6) – prancūzai.

Tuomet lietuviai tiesiog išsityčiojo iš vengrų – 79:15 (29:9) ir suomių – 112:9 (48:3). Lietuvos rinktinė užsitikrino pirmą vietą dar nesužaidus paskutinių rungtynių su Italija. Nepaisant to, Italija buvo nugalėta 48:15 (29:7). Lietuvos krepšininkai antrą kartą iš eilės tapo Europos čempionais.

Rezultatyviausiai žaidė P.Lubinas, iš viso pelnęs 96 taškus ir pasiekęs trečią rezultatą tarp visų dalyvių.

1939 metais Europos čempionais tapo P.Mažeika, V.Budriūnas, L.Petrauskas, E.Nikolskis, Vytautas Leščinskas, P.Lubinas, Mykolas Ruzgys, F.Kraučiūnas, A.Andrulis, Juozas Jurgėla, Z.Puzinauskas, Vytautas Norkus ir Mindaugas Šliupas.

1940 metų Lietuvos Respubliką okupuoja Sovietų Sąjunga. Nepriklausomybės neteko ir Lietuvos krepšinis. Kitos nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinės pergalės teko laukti daugiau nei pusę amžiaus. Tačiau 1937 ir 1939 metais iškovotos pergalės padėjo krepšiniui tapti vienu iš pasipriešinimo sovietiniam režimui simboliu, atkūrus nepriklausomybę ši sporto šaka galutinai tapo tautos religija.