Olimpine dvasia besimėgaujanti bėgikė G. Galvydytė: išsivešiu labai daug teigiamų emocijų

  • Teksto dydis:

Bėgikė Gabija Galvydytė, penktadienį asmeniniu rekordu debiutavusi olimpinėse žaidynėse, šeštadienį sugrįžo į „Stade de France“ stadioną ir mėgino sugriebti dar vieną galimybę patekti į 800 m bėgimo pusfinalį.

Pirmą kartą žaidynių istorijoje šios rungties varžybose visoms iškart į kitą etapą nepatekusioms bėgikėms buvo suteiktas antras šansas.

Šiandien vykusiose paguodos varžybose 36 sportininkės, suskirstytos po devynias, kovojo dėl šešių likusių kelialapių į pusfinalį – keturi atiteko bėgimų nugalėtojoms, dar du – geriausius rezultatus tarp likusiųjų pasiekusioms lengvaatletėms.

Pirmame paguodos bėgime startavusi G.Galvydytė finišavo ketvirta, distanciją įveikusi per 2 min. 0,66 sek.

Vakar pasiektas asmeninis rekordas (1 min. 59,18 sek.) būtų garantavęs bilietą į pusfinalį.

– Kaip vertinate savo šios dienos pasirodymą?

– Jautėsi nuovargis, nes vakar buvo laba didelė emocija, nepavyko nusiraminti. Ta emocija lydėjo per naktį. Pirmą kartą gyvenime išbėgau iš dviejų minučių, apie tai svajojau visą laiką, nuo vaikystės iki dabar. Todėl pasidaviau emocijai.

– Ar paguodos varžybose buvo konkretus planas, ar taktiką dėliojotės pagal bėgimo eigą?

Kai atbėgi greitai, esi labai laiminga ir tikrai nemąstai apie miegą.

– Plano nebuvo. Viską žiūrėjau pagal situaciją bėgimo metu. Nežmoniškai sunku, kai tik pirma patenka iš vieno bėgimo ir dvi pagal rezultatą iš visų kitų. Vakar mano rezultatas buvo tryliktas tarp visų ir pagal seną sistemą, kai nebuvo paguodos varžybų, būčiau patekusi į pusfinalį sklandžiai. Tačiau tenka pratintis prie naujų taisyklių. Matėsi, kad visos šios dienos dalyvės pavargusios. Nebuvo daug laiko atsigaut.

Man naujasis formatas, vertinant pagal tai, kas nutiko man, nelabai teigiamai atrodo. Bet, manau, yra ir pliusų, ir minusų. 800 m – labai taktinis bėgimas. Į kurį patenki, taip ir bėgi, turi prisitaikyti. Kai kurios vakar sutaupė daugiau energijos, kitos mažiau, kaip aš, pagerinusi asmeninį rekordą.

Ir ta emocija labai svarbi. Kai atbėgi greitai, esi labai laiminga ir tikrai nemąstai apie miegą. Čia kaip išlaikai egzaminą ir nori ne miegoti, o džiaugtis.

Sulaukiau daugybės žinučių, esu visiems labai dėkinga, tik niekam dar neatrašiau, nes stengiausi kuo mažiau skaityti, nes tai blaško. Bet šiandien tikrai visiems atrašysiu, labai esu dėkinga visiems, kurie mane palaikė.

– Ar teko stebėti Viktorijos Senkutės bronzinį pasirodymą?

– Neteko, bet žinau, kad laimėjo medalį, prieš apšilimą sužinojau. Pirmas medalis Lietuvai – labai džiugu ir užmotyvavo. Gaila, kad man nepavyko pakovoti dėl apdovanojimo,

– Įgyvendinote svajonę tapti olimpiete. Ką išsivešite iš Paryžiaus kaip sportininkė?

– Išsivešiu labai daug teigiamų emocijų. Jos mane lydės iki kitų olimpinių žaidynių. Tikėkimės, kad pavyks į jas patekti ir dar daugiau emocijų patirti. Išsivešiu olimpinę dvasią. Ir tą patirtį panaudosiu ruošdamasi kitam sezonui.

– Ką dar planuojate nuveikti Paryžiuje?

– Pamatyti Eifelio bokštą. Labai norėčiau pasižiūrėti kitų sporto šakų varžybas, nes labai domiuosi sportu, ir praleisti kuo daugiau laiko su savo komandos nariais, visais lietuviais ir pasiimti visko kuo galima daugiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Man ji

Man ji portretas
Šaunuolė. Sunki šita distancija eina sau, prisimenu iš senų, senų mokyklos laikų nors sportavau visada.

Juozas

Juozas portretas
Labai gaila Gabijos. Turėjo visus šansus pagrindiniame bėgime būti trečia, jei ne užlindusi ir ją pristabdžiusi juodaodė. Akivaizdžiai matėsi, kaip sulėtėjo jos bėgimas, o išeiti į kitą takelį ir aplenkti jau nebuvo laiko.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių