– Ar disko metikams yra vietų, kuriose jie gali tinkamai pasiruošti?

– Kadangi aš Vilniuje treniruojuosi  nuo 1989 m. teko pakeisti ne vieną stadioną. Iš pradžių Kalnų parke, bet vėliau mano antraisiais namais tapo Vingio parko stadionas. Aišku, jis labai keitėsi ir prie mano akių jis pasikeitė jau trečią kartą. Kada aš tik pradėjau jame treniruotis, stadionas nebuvo remontuotas nuo pastatymo, 30 ar 40 metų stadionas buvo visiškai nekeistas.. 2000-iaisias metais buvo šiek tiek renovuojamas. Pakeista danga, o dabar jis atgimė, tapo iš tiesų gražus ir šiuo metu disko metikams treniruotis Vilniuje puikios sąlygos. Jeigu kalbėtume apie Lietuvą, tai Kaune yra labai puikus S. Dariaus ir S. Girėno stadionas. Ąžuolyne yra įrengtas metimų stadionas, kur treniruojasi vien metikai. Lietuvoje dabar kiekvienais metais yra renovuojami miestų stadionai. Aišku, gal jie ir neatitinka tų tarptautinių standartų, tačiau  6 ar 4 takelių stadionų yra tikrai ne vienas ir ne du. Šiais metais kaip tik vyksta stadiono renovacija Palangoje. Ją pabaigus, turėsime geriausią stadioną Palangoje. Ten yra daromi 8 ar 9 takeliai ir faktiškai jis atitiks visus tarptautinius reikalavimus. Čia galės vykti ir tarptautinės varžybos. Situacija gerėja.

– Ar baigęs karjerą pareitumėte į trenerio pozicijas?

– Labai anksti kalbėti apie tai, ką darysiu baigęs karjerą. Manau, kad trenerio darbas man būtų nesvetimas. Galimybė yra ir galbūt pabandysiu šį darbą..

– Vienu savo karjeros etapu kėlėte savo kandidatūra į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovus. Svarstysite dar sykį tai daryti?

– Tai dar toli. Nežinau, bus laiko pamąstyti.

– Apskritai ar sporto institucijų vadovų postai domintų jus?

– Kaip čia pasakius… Šiandien galbūt į tą klausimą dar negaliu atsakyti. Šiaip man sportas patinka ir visą savo gyvenimą jau esu susiejęs su juo. Manau, kad tai vieta, kurioje aš būsiu ilgai.

– Virgilijau, ar sportą prižiūrinčių ir jam padedančių institucijų veikla jums atrodo tinkama ar yra ką tobulinti? Ar jos pakankamai gerai atstovauja sportininkų interesus?

– Be jokios abejonės tobulinti visada būna ką. Ir tobulinti reikia.

– Jus dažniausiai visi pristato kaip olimpinį čempioną, disko metiką, bet jūs buvote ir Prezidento asmens sargybinis.

– Taip, buvo toks laikotarpis. 1993 metais atėjau į Vadovybės apsaugos departamentą dirbti. Reikėjo darbo.tam, kad išgyventum, kad laisvu nuo darbo metu galėtum treniruotis. Departamente dirbau labai ilgą laiką, daugiau nei 15 metų ir tuo pat metu treniruodavausi.

– Jūs buvote Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko asmens sargybinis, kaip prisimenate tą laiką ir kaip prisimenate Prezidentą?

– Tikrai, manau, kad Prezidentą, šviesios atminties Algirdą Mykolą Brazauską prisimena visa Lietuva ir, manau, kad daugelis žmonių prisimena iš geros pusės. Šis žmogus buvo didis politikas. Man asmeniškai imponavo tai, kad Prezidentas buvo artimas lengvajai atletikai.

– Ar buvo tokių situacijų, kai reikėjo krūtine užstoti Prezidentą?

– Ne. Nebuvo.

– Grįžtant prie sportinės karjeros, dažnam sportininkui būna pasiūlymų iš kitų šalių pereiti sportuoti į kitas šalis?

– Tuo metu, kai aš treniravausi ir kai buvau jaunas bei stiprus, toli mesdavau įrankį, tai niekas nesiūlydavo tokių dalykų. Dažniausiai siūlo tiems, kurie nėra pasiekę aukštesnių rezultatų, nes tai perspektyvūs, jauni sportininkai ir tikėtina, kad po kurio laiko pasieks puikų rezultatų, todėl juos lengviau pervilioti. Mano atveju šalies pakeitimo situacija būtų sudėtingesnė. Tarptautinė lengvosios atletikos federacija reikalauja, kad sportininkas 2 ar 3 metus praleistų be aukščiausio lygio varžybų: Europos, Pasaulio, Olimpiniu. Sportininkui profesionalui tai yra labai daug, todėl ne daug profesionalų ryžtasi tokiam žingsniui. Man net nebuvo tokių pamąstymų. Aš didžiuojuosi, kad esu lietuvis ir man buvo garbė atstovauti savo šalį.