Be variklių – sunku

Keturi pralaimėjimai iš eilės tarsi ir nėra nesėkmių maratonas, bet tokios serijos pakako, kad „Žalgiris“ būtų žaibiškai nublokštas iš trečios vietos į dvyliktąją.

Situacija vis dar pataisoma, nes viena pergalė gali mestelėti iškart net keturiais ar penkiais laipteliais aukštyn.

Teorinius skaičiavimus apie turnyro padėtį žalgiriečių stovykloje lydi nerimas dėl traumų. Šį sezoną buvęs vienas sveikiausių Eurolygos kolektyvų praeitą savaitgalį Lietuvos čempionato rungtynes žaidė be abiejų svarbiausių puolimo variklių – Lonnie Walkerio ir Sylvaino Francisco. Prie jų prisidėjo ir susižeidęs Deividas Sirvydis.

Pasak kauniečių trenerio Andrea Trinchieri, ši trijulė neišbraukta iš šiandienos rungtynių su „Virtus“ paraiškos, bet neaišku, ar spės visavertiškai joms pasiruošti.

Kartvelo faktorius

Nuostolių turi ir „Virtus“ – pastaruoju metu Bolonijos ekipa rungtyniavo be abiejų naudingiausių savo žaidėjų Willo Clyburno ir Tornikės Šengelijos, tačiau Italijos atstovai į Kauną atskrido laimėję trejas iš pastarųjų ketverių Eurolygos akistatų.

Šešios varganos pergalės per 20 turų neguodžia legendinio klubo gerbėjų, bet su naujuoju treneriu Duško Ivanovičiumi „Virtus“ toli gražu neprimena sutrikusio sezono pradžios kolektyvo. Tą komandą, diriguojamą Luca Banchi, žalgiriečiai išvykoje palaužė 71:68.

Vis dėlto Kaune į pagalbą „Virtus“ jau gali stoti pasveikęs T. Šengelija. 33-ejų metų 206 cm ūgio kartvelas šį sezoną yra rezultatyviausias Bolonijos komandos krepšininkas, pelnantis vidutiniškai po 15,5 taško.

Paklaustas, kuo pasižymi varžovai iš Italijos, A. Trinchieri akcentavo, kad „Žalgiriui“ kelintą mačą iš eilės tenka žaisti su pergalių bangą pagavusiu priešininku. Tokios komandos – pačios pavojingiausios.

„Šiuo metu jie žaidžia labai energingai, laimi namie ir išvykose. Duško nepripažįsta jokių kompromisų ir iš komandos reikalauja jam įprastų dalykų: kietumo ir energijos. Arba darai dalykus pagal jį, arba nežaidi“, – aiškino italas.

Ieško atsakymų

A. Trinchieri pripažino, kad šis sezono etapas nėra geriausias žalgiriečiams, tad privalu ne galvoti globaliai, o susitelkti į vieną konkretų mačą.

„Varžybų tvarkaraštis mums nepadeda, žaidžiame su karščiausiomis ekipomis, bet tikiu, kad jei deramai atsakysime į „Virtus“ energiją, tai mums smarkiai padės. Privalome gerinti puolimą ir gynybą. Turime persigrupuoti ir iš naujo surasti vadinamąją komandos chemiją“, – dėstė jis.

– „Virtus“, kaip ir „Žalgiris“, turi praradimų, bet laimi. Kaip jie sugebėjo kompensuoti lyderių netektis?

– Visos komandos per sezoną susiduria su panašiais svyravimais. Po blogo laikotarpio bando persigrupuoti, sukurti pergalingą mentalitetą ir vėl pradeda laimėti. Ir mes turime išgyventi šį laikotarpį, likti vieningi, nenusisukti nuo mūsų pagrindinių vertybių ir tikslų. Krepšinyje arba padarai dalykus, kuriuos turi padaryti, arba ne. Tada jau galima kalbėti apie priežastis, kodėl kažko nepadarei. Tų priežasčių gali būti milijonas – nuovargis, traumos, prasta kolektyvo atmosfera, pasitikėjimo trūkumas. Suprantame, kokiame etape esame, turime išgyventi ir grįžti į vėžes. Paprasta pasakyti – sunku padaryti, bet aš lieku nusiteikęs pozityviai.

– D. Ivanovičius pastaruosius sezonus tapo strategu, sezono viduryje perimančiu stringančių komandų vairą. Ką tokiu atveju treneriui reikia daryti pirmiausia?

– Treneriai – skirtingi, tad nelygu, kaip jie nori atlikti savo darbą. Galima neskubėti, iš pradžių įsivertinti, ką turi padaryti, o galima ateiti į komandą ir sakyti: dabar tris dalykus darome štai taip. Iš tiesų, galima pradėti naują sezoną tą patį sezoną. Kai kurie treneriai bando sudėtyje ieškoti žaidėjo, kuris nežaidė gerai ar neturėjo tinkamų galimybių. Dar nesutikau specialisto, kuris ignoruotų gerus krepšininkus. Visada yra priežasčių, kodėl treneris renkasi vieną ar kitą žaidėją, tačiau įšokęs į važiuojantį traukinį galiu pasirinkti, ar dirbti su žaidėjo mąstymu, ar su taktika, o gal sudėties performavimu. Galbūt kažkas neturėjo galimybių, kurių jautėsi nusipelnęs, tada reikia keisti komandos mikroklimatą.