Aktyviausias jų skleidėjas – charizmatiškas Issufas Sanonas, kuris ne kartą ir trečiajame susitikime Vilniuje kibo prie „Ryto“ krepšininkų. Žodžių negailėjo ir kitas legionierius Isaiah Armwoodas.

„Sužinojome, kad jis (Sanonas – aut. past.) daug šneka. Ir truputį per daug prisišnekėjo. Žaidėjai pasiėmė tai asmeniškai“, – po pergalingų trečiųjų rungtynių 94:79 televiziniame interviu komentavo Žibėnas.

Paklaustas apie tai spaudos konferencijoje, „Ryto“ specialistas nenorėjo plėstis.

„Mes nenorime šnekėti, norime laimėti“, – nedaugžodžiavo Žibėnas.

„Iš jų („Šiaulių“ – aut. past.) pusės buvo negražių dalykų, – televiziniame interviu pakomentavo Gytis Radzevičius. – Galvoju, esame tokia komanda, kuri nedarome tokių dalykų. Kažkiek įpūtė papildomos motyvacijos ir tiek. Sanonas turi savo būdų, gal neatskleisiu.“

„Vis tiek esame varžovai, norime nugalėti vienas kitą, perkąsti gerkles, nėra jokių simpatijų“, – pridūrė Radzevičius, sumetęs 17 taškų ir realizavęs 4 iš 5 tritaškių.

Trečiosios pusfinalio rungtynės Sanonui asmeniškai buvo prasčiausios serijoje: pirmajame mače įmetė 20 taškų, antrajame – 11, o trečiajame – 9, pataikęs 3 iš 7 metimų.

Antano Sireikos vadovaujama komanda Vilniuje vertėsi be susižeidusių Martyno Varno, Pauliaus Danusevičiaus ir Nemanjos Bezbradicos.

„Rytas“ serijoje iki trijų pergalių atitrūko 2-1, o ketvirtasis mačas penktadienį vyks Šiauliuose.

– Pirmaujate 2-1, atrodo, kad „Šiauliai“ šiandien anksti nuleido rankas. Ko turėtų užtekti, jog žengtumėte į finalą? – žurnalistai paklausė Žibėno.

– Visų pirma, turime kontroliuoti emocijas. Jos yra gerai. Labai gerbiu kiekvieno žaidėjo norą laimėti ir kartais atrodo, jog mes norime laimėti per dvi minutes. Noro yra begalė, bet reikia suvaldyti emocijas. Turiu omeny, kad puolime trūksta kantrybės, gynyboje pamirštame paprastus dalykus, bet tai yra visiškai natūralu ir tos emocijos yra labai sveika.

– Serijos rezultatas 1-1 buvo ir ketvirtfinalio starte. Kas yra svarbiausia ruošiant komandą per kelias dienas trečiosioms rungtynėms? Kaip prieiti prie auklėtinių?

– Visų pirma, jokios panikos. Šiauliuose rūbinėje pas mus nebuvo jokios panikos ir tai mane kaip trenerį labai padrąsino. Ir judame toliau. Šiandien aikštelėje buvo daugiau davėjų nei gavėjų. Kuo daugiau tu duosi, tuo daugiau tu gausi. Šiandien gavome gerą pergalę, nes atidavėme tikrai daug ir atidavė kiekvienas žaidėjas. Nuopelnus vėl reikia duoti žaidėjams dėl to, kokiu intensyvumu ir fiziškumu gynėmės. Žinome, kad to, ką žaidėme antrose rungtynėse Šiauliuose, neužteks, jei taip žaisime.

– Antrojo kėlinio pabaigoje rezultatas buvo lygus 38:38, bet tada 9:0 atkarpa ir vėl galingas trečias ketvirtis padėjo atitrūkti. Kodėl nepavyksta taip startuoti nuo pat pradžios?

– Todėl, kad „Šiauliai“ yra irgi gera komanda. Negalime nurašyti jų. Mums reikia dabar būti ant žemės ir nevažiuoti į Šiaulius galvojant, jog padarėme kažką. Žinome, kaip pasitiks mus, bet nesinori šnekėti per daug. Turime padaryti tai, ko nepadarėme praeitoje išvykoje.

– Kaip vertinate fiziškumą, kurį duoda jūsų komanda ir varžovai? Kiek tai yra ribose?

– Kuo daugiau fiziškumo, tuo gražesnis krepšinis pačiam žiūrovui. Emocijų nereikia stabdyti, kontakto nereikia stabdyti. Nemažinkime emocijų, kurios vyksta atkrintamosiose. Girdžiu perspėjimus, kad „tavo asistentai per garsūs, per aktyvūs“. Tai – atkrintamosios, tai – emocijos. Ar esame labai emocinga tauta, kad reikėtų jas užlaužti dar ir dar? Visą laiką esu už kontaktą, už emociją ir gyvą krepšinį.