Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) inicijuoja kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų, ar medicinos darbuotojų darbo laiką ir atostogų trukmę suvienodinę Vyriausybės nutarimai neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui - Konstitucijai.

LGS jau kreipėsi į Seimo frakcijas, prašydama paramos atstatant teisingą medikų darbo reglamentavimą.

Ligšiolinės medikų pastangos išaiškinti aukščiausioms šalies institucijoms, kaip šie nutarimai paveiks gydymo įstaigų darbą ir kaip dėl jų nukentės pacientai, liko neišgirstos.

“Skandalingas ir pasipiktinimą visuomenėje sukėlęs nutarimas dėl darbo laiko suvienodinimo turėjo įsigalioti jau nuo birželio 1-osios, tačiau atkaklių medikų bendruomenės pastangų dėka ir Seimui įsikišus, pavyko jį atidėti iki spalio 1 d., - sako Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas. - Deja, nukelti nutarimo įsigaliojimą vėlesniam laikui, t.y. iki 2011 m. ketvirtojo ketvirčio, kai pagal Vyriausybės programą numatoma įvertinti gydytojų darbo krūvius - neketinama".

Pagal Vyriausybės nutarimą dėl gydytojų darbo laiko suvienodinimo, visi gydytojai turės dirbti po 38 val. per savaitę, neatsižvelgiant į darbo krūvį, pavojaus ar rizikos laipsnį. Maždaug 30 proc. sveikatos priežiūros specialistų turės dirbti ilgiau. Dėl pailgėjusio darbo laiko labiausiai nukentės iki šiol 30 valandų darbo savaitę turėję teismo medicinos ekspertai ir radiologai, 33 darbo valandas per savaitę dirbę odontologai ir poliklinikų konsultantai, kiti gydytojai.

Šalies gydytojus vienijanti organizacija sutinka, kad reikia suvienodinti medicinos darbuotojų darbo laiką, tačiau būtina atsižvelgti į realią situaciją ir nustatyti darbo krūvius, apskaičiuoti bei įvertinti kenksmingas darbo sąlygas ir t.t. Šiuo atveju viso to nebuvo padaryta. "Nutarimas priimtas nesilaikant jokių Darbo kodekso reikalavimų", - pabrėžia prof. L. Labanauskas. Įsigaliojus nutarimui, gydymo įstaigos turės dvi išeitis: priversti savo darbuotojus dirbti ne pilnu, 0,75 etatu, arba dirbti visą darbo laiką, tačiau nebeturint galimybės dirbti papildomai ar net neturint normalios darbo vietos. Esant tokioms permainoms pacientams paslaugų prieinamumas tikrai pablogės.

Gydytojų įsitikinimu, Vyriausybės nutarimas dėl atostogų suvienodinimo pablogino didžiausios profesinės rizikos įtakoje dirbančių specialistų darbo sąlygas. Atostogos nuo 42 iki 36 kalendorinių dienų sutrumpėjo psichiatrinio profilio sveikatos priežiūros įstaigose, laisvės atėmimo bausmę vykdančiose įstaigose, patologijos, teismo medicinos padaliniuose, laboratorijose su III ar IV grupės patogeniniais virusinės ar bakterinės kilmės sukėlėjais arba jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais dirbantiems sveikatos priežiūros darbuotojams.

LGS prezidento teigimu, neigiamų emocijų medikų bendruomenėje nutarimai kelia dar ir todėl, kad juos priimant nebuvo atliktas joks darbo sąlygų tyrimas, neatsižvelgta net į pačios Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytos darbo grupės rekomendacijas.

"Dialogas su profsąjungomis ir medikų draugijomis ministerijos buvo pavertas prastai režisuotu spektakliu, - piktinasi LGS vadovas. - Situacijos paradoksas yra tas, jog atsakomybė už prastą Sveikatos apsaugos ministerijos darbą tenka Ministrui Pirmininkui ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui, pasirašiusiems nutarimus".

Prof. L. Labanausko teigimu, šis atvejis - vienas iš daugelio, kai Sveikatos apsaugos ministerija nesiklauso medikų organizacijų rekomendacijų, nesitaria svarbiais visų Lietuvos žmonių sveikatai klausimais. "Kai Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryboje buvo nuspręsta mažinti balo, kuriuo įkainojama gydymo įstaigos paslauga, vertę (1 balas buvo 1 litas, dabar 1 balas - 0,89 Lt), Gydytojų sąjunga taip pat kreipėsi į visas įmanomas institucijas, kad balas nemažėtų, - sako LGS prezidentas. - Prašėme aiškiai pasakyti visuomenei, kad sumažinus finansavimą, teikti paslaugas tokia pačia apimtimi kaip iki šiol, galimybių nebus, tačiau ir tuomet likome neišgirsti".

Lietuvos medikų profesinės organizacijos negali kreiptis į Konstitucinį Teismą tiesiogiai, todėl jau sulaukė kai kurių Seimo frakcijų supratimo, aptariant šį klausimą savo posėdžiuose bei paremiant kreipimąsi, kuriuo siekiama atstatyti socialinį teisingumą. LGS tikisi Seimo narių supratimo ir palaikymo.