Lytiškai plintančios ligos vyrams nustatomos pusantro karto dažniau negu moterims

  • Teksto dydis:

Lietuvoje mažėja sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis. Apie tai LNK žurnalistė Sandra Vilimaitė kalbėjosi su Nacionalinio visuomenės centro atstove Oksana Jučiene.

– Tai koks yra tas mažėjimas, ką matote?

– Per pastaruosius dešimt metų sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis sumažėjo, sergamumas sifiliu sumažėjo tris kartus, gonorėja sumažėjo drastiškai  – net šešis kartus, o sergamumas chlamidioze sumažėjo dešimtadaliu. Vyrams lytiškai plintančios infekcijos nustatomos pusantro karto dažniau negu moterims ir užsikrėtusio amžiaus vidurkis maždaug 30 metų. Aštuonis kartus daugiau šios infekcijos yra diagnozuojamos miesto gyventojams. Analizuojant epidemiologinius duomenis, pastebima, kad dauguma užsikrėtė heteroseksualių lytinių santykių metu, bet ketvirtadalio užsikrėtimų būdas neišaiškintas. Keturi iš dešimt vyrų nurodo, kad per paskutinius metus turėjo dvi-tris lytines partneres ir kas antra moteris nurodo vieną lytinį partnerį. Iki 80 proc. apsaugos priemonių lytinių santykių metu nenaudoja arba naudoja retai, daugumai šios infekcijos buvo diagnozuotos tada, kai asmenys kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir tiktai 5 proc. žmonių – profilaktinių tyrimų metu. Tad drastiškas gonorėjos mažėjimas – net šešis kartus – galimai rodo tai, kad nėra prieinami molekuliniai tyrimai, ypač moterims, ir gali būti taip, kad kai kurios infekcijos yra nustatomos anonimiškai ir jos nėra užregistruotos.

– Taigi, viena priežasčių, kodėl yra tas mažėjimas, tai todėl, kad mažiau tikrinasi arba tikrinasi anonimiškai ir to nėra statistikoje.

– Dėl tyrimų skaičiaus tai galėčiau pasakyti, kad Lietuvoje tyrimų yra atliekama gana daug. Analizuojant dešimties metų laikotarpį, sifilio tyrimų skaičius beveik nepakito, ištiriama apie 200 tūkst. asmenų per metus. Gonorėjos tyrimų skaičius yra sumažėjęs daugiau negu pusantro karto, o chlamidiozės tyrimų skaičius tolygiai auga, bet jis yra nepakankamas, yra ištiriama apie 10 tūkst. asmenų per metus. Tad norint suvaldyti arba tobulinti lytiškai plintančių infekcijų valdymą, labai svarbu, kad inotyvūs tyrimų metodai būtų prieinami gyventojams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vienas dalykas – tyrimai. Kokios dar priežastys? Ar žmonės turi mažiau lytinių santykių, ar naudoja daugiau prezervatyvų?

– Jeigu mes kalbėsim apie jaunimą iki 21-erių metų amžiaus, tai pastebima, kad sergamumas, lyginant su bendra populiacija, yra žymiai didesnis. Pavyzdžiui, sergamumas sifiliu yra didesnis du kartus, o chlamidiozės ir gonorėjos – tris kartus. Aišku, stebint dešimties metų laikotarpį, sergamumas tarp jaunimo irgi sumažėjęs, bet labai stebina tai, kad dauguma atvejų yra nustatoma dermatovenerologų kabinete ir norėtųsi, kad moterims gonorėjos ir chlamidiozės būtų nustatomos gydytojų akušerių-ginekologų.

Lietuvoje dažniau serga vyrai, vyresni negu 24 metų amžiaus, Europos Sąjungoje dažniau serga jaunesnės nei 24 metų moterys.

– Tai reikėtų kažkokių papildomų tyrimų, apžiūros?

– Kaip aš ir minėjau, profilaktinių tyrimų metu yra nustatoma tik 5 proc. atvejų.

– Sergamumas Lietuvoje yra mažesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Ką tai sako?

– Tai kalbant apie chlamidiozę ir lyginant Lietuvą su Europos Sąjunga, stebima tai, kad yra tolygus sergamumo mažėjimas, bet labai didelis skirtumas tarp asmenų, kurie serga. Lietuvoje dažniau serga vyrai, vyresni negu 24 metų amžiaus, Europos Sąjungoje dažniau serga jaunesnės nei 24 metų moterys. Kalbant apie gonorėją tai, kaip jau ir minėjau, Lietuvoje yra drastiškas sergamumo sumažėjimas, tuo tarpu kai kitose Europos Sąjungos šalyse šis rodiklis yra padidėjęs net tris kartus. Tad jeigu Lietuvoje vyrai serga aštuonis kartus dažniau negu moterys, tai ES šalyse šis rodiklis yra daug mažesnis – vyrai serga tris kartus dažniau negu moterys. Kalbant apie sifilį, tai matoma, kad Lietuvoje jo sergamumas tolygiai mažėja, tuo tarpu ES šalyse – didėja. Jeigu Lietuvoje vyrai serga maždaug du kartus dažniau, tai ES šalyse maždaug devynis kartus dažniau.

– Kokia yra pagrindinė prevencija prieš ligas?

– Saugus lytinis elgesys – tai svarbus veiksnys, kuris gali apsaugoti nuo lytiškai plintančių ligų. Rekomenduojama turėti ilgalaikį ir abipusiai monogaminį lytinį partnerį, kuris žino, kad neserga lytiškai plintančia infekcija. Dabar kai vasara, atostogų metas, norėčiau pabrėžti, kad atsitiktiniai lytiniai santykiai, trumpalaikės pažintys arba lytiniai santykiai be apsaugos priemonių yra rizikos veiksniai, kurie gali padidinti užsikrėtimo galimybę ir skatinti lytiškai plintančių infekcijų plitimą. Taip pat pastebima, kad po vasaros susirgimų visada padaugėja.

– Žmonės turbūt labiau atsipalaiduoja vasarą.

–  Taip, aš taip manau.

– Dar galima sakyt, kad jaunimas yra labiau išprusęs, galbūt yra daugiau lytinio švietimo, jeigu tarp jų susirgimų yra šiek tiek mažiau.

– Manau, kad dabar yra diegiama lytiškumo programa mokyklose ir tikiu, kad ateityje tai turės didelę įtaką sergamumo mažėjimui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Xxx

Xxx portretas
Atsitiktiniai santykiai ,tai baisiu ligų atvejai.Labai gerai kad pradėjo rašyti .Jaunimas gal skaitys ir supras,kad jeigu nori ilgai išlikti sveiki , stiprūs seksualiai ir su potenciją ,reikia save saugoti o netaškyti su kuo papuola ir kur papuola.Dabsr yra dar nauja venerinė nepagydoma liga, atsirado daugiaiu jų nuo kurių miršta .

Tarybiniais laikais visi žmonės patekę

Tarybiniais laikais visi žmonės patekę  portretas
į ligonines buvo privalomai tikrinami nuo venerinių ligų .Nors ligoniai skundų neturėdavo, bet lyriškai plintančių ligų pasitaikydavo. Pradėdavo gydymą ir nuo venerinės ligos.

hau hau

hau hau portretas
matematika tokia, kad keli diedai ta pacia boba tratina
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių