- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip mes, lietuviai, elgiamės darbe? Nors save laikome Šiaurės Europos pietiečiais, atlikti tyrimai rodo visiškai kitaip. Pasirodo, rodyti emocijas mes tikrai bijome ir dažnai tai laikome neigiamu dalyku profesinėje aplinkoje. Apie tai pokalbis su „Vinted“ inžinerijos direktore Aliona Susunova.
– Jūsų užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad tiek vyrai, tiek moterys emocijas darbe laiko neigiamu dalyku. Ar jus asmeniškai kažkas nustebino?
– Mane nustebino, kad kas penktas šaukiantis vyras vadovas vis dar normalu. Taip pat mane stebina, kad net pusė apklaustųjų teigia, kad, jei darbe rodys emocijas, bus laikomi neprofesionaliais. Man, jau kurį laiką dirbant technologijų sektoriuje ir daug apie tai kalbant, atrodė, kad mes arčiau, jog emocijos yra žmogaus gyvenimo dalis.
– Galbūt emocijos buvo būdingesnės tam tikroms profesijoms?
– Tokių detalių negalėčiau pasakyti. Emocijos yra labai skirtingos. Atsimename Ukrainos krizę, kuri vis dar vyksta, ir kiek daug žmonių kelias pirmas dienas darbe buvo nedarbingi. Negalėjome ignoruoti, kad būsenos skirtingos. Tapo normalu gyventi krizėje – asmeninėje, finansinėje, politinėje, epidemiologinėje. Visos emocijos susikaupė. Jeigu toleruojame ne tik jautrias emocijas, bet ir rėkimą darbe, natūralu, kad ateina tada ir iš darbo daug baimių, nesaugumo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Reikėtų tramdyti emocijas ar leisti joms pasirodyti darbinėje aplinkoje?
– Emocijos yra ženklas, kad kažkas vyksta. Reikšti būtina, kitaip nesuprantame žmogaus elgesio ar neadekvačių reakcijų. Jei neleisime emocijų, jos vis vien išsprogs situacijoje, kur net nesuprasime. Turint ryšį su darbuotojais, kolegomis, gali suprasti, kad tai nesusiję su darbu ir tinkamai žmogų palaikyti. Jei susiję su darbu – spręsti problemas.
– Vadovaujate 60 žmonių. Kaip padedate jiems išreikšti savo emocijas darbe?
– Pasakymu, kad galima jaustis negerai. Galima pasikalbėti, pailsėti. Darome vidines apklausas, kur kas dvi savaites anonimiškai bandome žiūrėti, kaip darbuotojai jaučiasi, koks jų pasitenkinimas vienu ar kitu klausimu, saugumo jausmu. Turime priemonių, kurios leidžia patiems darbuotojams matuoti savo emocinę sveikatą, ir yra psichologų konsultacijos.
Emocijos yra ženklas, kad kažkas vyksta. Reikšti būtina, kitaip nesuprantame žmogaus elgesio ar neadekvačių reakcijų.
– Kokios emocijos darbe toleruojamos, o kokios jau ne?
– Viena dažniausių su darbu susijusių emocijų – apsišaukėlio sindromas. Kad ir koks būtum geras, atrodo, kad nepakankamai, visi kiti geresni. Noras sukontroliuoti dalykus, baimė klausti, nepasitikėjimas savo kolegomis. Kai nutinka krizės iš išorės, yra normalu apsiverkti – tiek karas, tiek asmeninės krizės. Netoleruojama emocijas versti ant kitų nekonstruktyvia forma – kelti balsą, aprėkti, destruktyviai elgtis. Turime priimti žmonių emocijas, suprasti, palaikyti, bet tai turi netrukdyti kitų žmonių saugumui ir kaip jaučiasi visa komanda, kolektyvas. Vadovus skatinu kalbėti apie labai jautrias emocijas ir situacijas asmeniškai – ne stiklinėje ar atviroje patalpoje.
– Kokie patys gajausi lyčių stereotipai, su kuriais susiduriama darbo aplinkoje?
– Jeigu moteris rėkia – ji isterikė. Kad moterys dažniausiai verkia, o vyrai rėkia ir niekada neverkia, nes jautrių vyrų nebūna ir jiems nėra problemų su emocijomis. Realiai vyrai jaučiasi lygiai taip pat, tik mažiau gal apie tai kalba.
– Ar yra tekę guosti verkiantį darbuotoją vyrą?
– Yra.
– Kokių imatės argumentų?
– Dažniausiai žmogui nereikia nei paguodos, nei išspręsti situaciją. Žmonės nori būti priimti, išklausyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Psichologai: ši flirto technika pavyks visiems ir beveik visada5
Kai jau savo simpatiją pakviečiame į pasimatymą, atrodo, kad sunkiausia jau padaryta. Tačiau daugeliui tenka susidurti su nemalonia situacija, kai viduryje pasimatymo atsiranda jausmas, kad nieko nesigaus, rašoma ladbible.com portale. ...
-
Ekspertė: šių profesijų atstovai yra linkę į neištikimybę2
Yra daug priežasčių, dėl kurių žmonės būna neištikimi, bet ar kada pagalvojote, kad tam įtakos gali turėti ir jūsų mylimojo pasirinkta karjera? ...
-
Dešimt būdų, kaip pagerinti psichologinę sveikatą
Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50–60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė siūlo de&scaron...
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...