Sutrumpėjusių dienų spąstai – sezoninė depresija

  • Teksto dydis:

Tamsiuoju metų laiku, kai saulės matome labai mažai, dažnai susiduriame su sezoninės depresijos simptomais. Specialistės atskleidė, kaip ji pasireiškia, kokia žmonių grupė labiausiai linkusi į nuotaikų svyravimus ir kokios priemonės padeda suvaldyti pirmuosius simptomus arba visai jų išvengti.

Įvardijo būdingus simptomus

„Depresija mūsų visuomenėje – gana dažnas susirgimas, o trumpėjant dienoms nusiskundimų sulaukiame daugiau“, – sako vaistininkė Inga Norkienė.

Pasak medicinos psichologės Vitalijos Rumšienės, rudens ar žiemos depresijos nėra, tačiau kintant metų laikams pasireiškia dažnesni nuotaikų svyravimai.

„Depresija gali būti lengva, vidutinė ir sunki. Jai būdingi tokie simptomai kaip liūdna nuotaika, sumažėjusi energija ir pasitenkinimas, susiaurėjęs interesų ratas, prastesnė dėmesio koncentracija, didelis nuovargis net ir nuo minimalių pastangų, sutrikęs miegas, sumažėjęs apetitas, beveik visada sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi, kaltės, bevertiškumo jausmas“, – simptomus vardija psichologė.

Skirtingos priežastys

Depresija, kaip ir bet kuri negydoma liga, progresuoja: lengvos depresijos simptomatika gali pasikeisti į vidutinį ar sunkų depresiškumą, todėl psichologė pataria atkreipti dėmesį į kintančią psichologinę būseną: „Negydoma depresija gali apsunkinti gebėjimą kokybiškai dirbti, palaikyti santykius su artimaisiais, skatina uždarumą, o sunkesniais atvejais pasaulis „nusidažo“ juoda spalva.“

Anot V. Rumšienės, nuotaikos svyravimus sukelia išorinės ir vidinės priežastys. Prie vidinių priežasčių priskiriami neurobiologiniai ir psichologiniai veiksniai, o prie išorinių – pasikeitusios gyvenimo aplinkybės, sezoniškumas.

„Kalbant apie sezoniškumo faktorių, moksliniuose tyrimuose randama, kad depresija neturi sąsajų su debesuotumu, lietumi ar atmosferos slėgio svyravimais, tačiau pastebimai reikšmingai veikia saulės šviesa, globali radiacija, dienos ilgumas ir temperatūra“, – priduria V. Rumšienė.

Trijų aštuonetų taisyklė

Anot I. Norkienės, norint išvengti sezoninės depresijos apraiškų, reikėtų didinti serotonino gamybą organizme ir atkreipti dėmesį į mitybą.

Depresija neturi sąsajų su debesuotumu, lietumi ar atmosferos slėgio svyravimais, tačiau pastebimai reikšmingai veikia saulės šviesa, globali radiacija, dienos ilgumas ir temperatūra.

„Serotoninas – už laimės jausmą, ramų miegą ir gerą nuotaiką atsakingas hormonas. Šviesa yra veiksnys, skatinantis serotonino gamybą organizme. Taip pat reikėtų rūpintis savo mityba, pavyzdžiui, žarnynui ypač naudingi rauginti, fermentuoti produktai, o mūsų mikrobiota, gerosios bakterijos, rūpinasi serotonino gamyba. Racione reikėtų užtikrinti pakankamą baltymų, savo sudėtyje turinčių aminorūgšties triptofano, kiekį. Triptofanas yra „žaliava“ serotonino sintezei. Taigi už mūsų gerą nuotaiką atsakinga mūsų mityba“, – teigia vaistininkė.

Anot jos, išvengti depresijos apraiškų padeda fizinis aktyvumas, buvimas lauke, gamtoje. „Reikia išlaikyti sveiką balansą tarp darbo, laisvalaikio ir miego. Pavyzdžiui, galima vadovautis trijų aštuonetų taisykle, kai 8 valandos skiriamos miegui, 8 – darbui ir likusios 8 – laisvalaikiui. Taip pat labai patartina vengti į depresiją stumiančio persimiegojimo, nes tada prarandame rytinį laiką, itin svarbų dėl dienos šviesos“, – sako I. Norkienė.

„Antidepresantai“ iš gamtos

Vaistininkė priduria, kad nuotaiką gerina verbenos, citrusinių vaisių eteriniai aliejai. Jei norime jaukiai pasėdėti žvakių šviesoje, geriau rinktis natūralias, pavyzdžiui, bičių vaško žvakes. „Patartina vartoti už imunitetą, stiprius kaulus ir gerą nuotaiką atsakingą vitaminą D. Smegenų ląstelių sveikatai labai svarbios Omega-3 riebalų rūgštys, o emocinę ir psichologinę funkcijas teigiamai veikia B grupės vitaminai“, – sako I. Norkienė.

Taip pat, pasak jos, rekomenduojama vartoti preparatus, sudėtyje turinčius augalų adaptogenų – tokių augalų, kurie padeda išgyventi stresą esant sudėtingoms aplinkybėms: „Tai – ženšenis, rausvoji radiolė, ašvaganda ir kiti augalai. Negaliu teigti, jog tai – antidepresantas, tačiau tikrai gera prevencinė priemonė.“

Dažniau serga moterys

Psichologė V. Rumšienė pastebi, jog depresija labiau būdinga moterims nei vyrams: „Mokslinėje literatūroje svarstoma, ar tikrai moterys dažniau suserga šia liga, ar tiesiog jos drąsiau kreipiasi pagalbos.“

Taip pat, pasak jos, labiau pažeidžiami yra tie žmonės, kurie be darbo neužsiima jokia patinkančia veikla, jaučiasi vieniši, turi mažai draugų arba visai jų neturi, patiria chronišką stresą, nuovargį ir nemigą, iš prigimties yra jautresnės asmenybės arba jų šeimos istorijoje buvo diagnozuota depresija.

Pasak I. Norkienės, susidūrus su depresijos simptomais, pirmiausia reikia bandyti atsakyti į klausimą, kodėl užklupo tokia savijauta. „Galbūt tai – tik periodas, kurį reikia išgyventi, išbūti ir jis praeis, tačiau, jeigu tokia būsena tęsiasi dvi savaites ar ilgiau, reikėtų ieškoti pagalbos“, – sako vaistininkė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Viskas iš dyko buvimo. Jei reiketų triskart dienon melžti karves, šerti kiaules ir rūpintis krūva vaikų- tuoj praeitų visos depresijos. O dabar slankioja dykos be darbo, tai ir depresuoja...tai tas joms blogai, tai anas...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Kai draugystė nugali vienatvę: populiarėja iniciatyva, sujungianti kartas
    Kai draugystė nugali vienatvę: populiarėja iniciatyva, sujungianti kartas

    Senatvėje dažnai norisi pasikalbėti ar tiesiog susėsti vakarienės, bet nėra su kuo – gyveni visai vienas. Vokietijoje asociacija „Draugai senjorams“ siūlo bičiulius.  ...

    1
  • Psichologė Sabaitytė: pastebiu, kad 2–3 para po gimdymo šeimoms tampa emociniu lūžio tašku
    Psichologė Sabaitytė: pastebiu, kad 2–3 para po gimdymo šeimoms tampa emociniu lūžio tašku

    Ne paslaptis, kad šeimos susiduria su daugybe emocinių išbandymų, kuomet į pasaulį tenka pasitikti per anksti atkeliavusį naujagimį. Dažnai tėvus apima bejėgiškumo, nevilties ir nežinomybės jausmas, kai pirmosiomis dienomis, sav...

  • Švenčių laukimas kelia stresą
    Švenčių laukimas kelia stresą

    Prasidėjus gruodžiui, daugelis ne tik turi šventinių pirkinių sąrašus, bet jau yra įsigiję ir dovanų. Dar spalio pabaigoje prasidėjusios komercinės akcijos ir sujudimas žmones įtraukė į ankstyvą ruošimąsi šventėms, ...

    2
  • Sėkmės formulės pagal G. Navaitį
    Sėkmės formulės pagal G. Navaitį

    Sėkmės formules į naują savo knygą sudėjęs psichologas, profesorius dr. Gediminas Navaitis teigia, kad poreikis ateiti į psichologo konsultaciją atsiranda tada, kai žmogus patiria stresą ir sunkumų jį įveikdamas. Štai kodėl pirmoji knygos...

  • M. Andriulienė: su vaikais viską matai pro stebuklų akinius
    M. Andriulienė: su vaikais viską matai pro stebuklų akinius

    Ji – vilnietė, bet kasmet, dengdama Kūčių stalą, po balta staltiese padeda saują šieno. Ji juokiasi, jog gerai būtų Kalėdoms taip apšviesti namus, kad būtų matomi net iš kosmoso. Jai smagiau dovanoti pačiai nei laukti dov...

    2
  • Kalėdos turi būti ne stebuklingos, o artimos mums patiems
    Kalėdos turi būti ne stebuklingos, o artimos mums patiems

    Laukdami Kalėdų ir joms ruošdamiesi dažnai tikimės be galo gražios ir įsimintinos šventės. Vis dėlto dideli lūkesčiai neretai nuvilia. Psichologė Vilija Malinauskaitė pataria švęsti ne ieškant nerealių stebuklų, bet k...

    2
  • Psichologija vilioja galimybe pažinti žmogaus elgseną ir mąstyseną
    Psichologija vilioja galimybe pažinti žmogaus elgseną ir mąstyseną

    Žodis „psichologija“ kilo iš graikų kalbos – tai mokslas apie sielą. Tikras psichologas turi būti jautrus kitų išgyvenimams, nuotaikoms, mokėti bendrauti ir įkvėpti savo klientus pokyčiams. Šiandien mums visiems ...

    3
  • Augintinis – atsakomybės ir empatijos mokytojas
    Augintinis – atsakomybės ir empatijos mokytojas

    Labiau nei išmaniojo telefono ar naujo žaislo dažnas vaikas norėtų augintinio. Šunį ar katę mažieji tikisi rasti po Kalėdų egle ar gimimo dienos proga. Tačiau tie, kurie turi augintinį, atvirauja, kad keturkojis namų gyventojas apver...

  • Kad neprislėgtų „cepelininis“ dangus
    Kad neprislėgtų „cepelininis“ dangus

    Dažnai jaučiamas nuotaikos pablogėjimas, pastebima mažėjanti motyvacija ir energijos trūkumas – tai natūralus organizmo atsakas į trumpėjančias ir tamsėjančias dienas. Eksperčių teigimu, įtraukus keletą paprastų kasdienių įpročių į ...

    1
  • Kaip ugdyti vaikų savivertę?
    Kaip ugdyti vaikų savivertę?

    Save žeminantys, nuvertinantys ir menkinantys žodžiai iš vaikų lūpų nuskamba dažnai. Anot vaiko teisių gynėjų, pasitikėjimo savo jėgomis trūkumas jauną, bet savo jėgomis abejojantį žmogų lydi kone kiekviename žingsnyje. Tad suaugusi...

Daugiau straipsnių