- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dažniausiai, sužinojus onkologinės ligos diagnozę, pirmoji reakcija į šią žinią yra šokas. Žmogus negali patikėti, kad tai atsitiko būtent jam, jį užgriūna didžiulė psichologinė, emocinė ir fizinė našta. Kaip tinkamai elgtis, kai sergi pats arba onkologine liga serga artimas žmogus, kai atrodo, kad gyvenimas staiga ėmė ir sugriuvo?
Išsamiau apie dažniausius sunkumus ir sveikatos stiprinimą kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė.
Pirmoji reakcija pamažu nuslūgsta
Dr. G. Bulotienės teigimu, apie vėžio diagnozę sužinoję pacientai dažniausiai sako: „Atrodo, kad visa tai vyksta ne su manimi.“ Turi praeiti nemažai laiko, kol pacientas ir jo artimieji susitaiko su šia liga.
„Garsi Šveicarijoje gimusi gydytoja Elisabeth Kiubler-Ross išskyrė keturias emocinio prisitaikymo prie vėžio ligos stadijas: neigimas ir izoliacija, pyktis, derybos ir, galiausiai, depresija. Vėžio ligos atveju nebūtinai visos šios reakcijos turi eiti paeiliui, kartais kelios iš jų gali būti vienu metu. Atskirais atvejais šios reakcijos, ypač depresija, gali pasireikšti itin stipriai arba užsitęsti. Tada pacientui arba jo artimiesiems gali prireikti ir specialistų – psichologų ar gydytojų psichiatrų – pagalbos“, – sakė ji.
Gydytoja psichiatrė pažymėjo, kad vėžio liga paveikia ne tik psichologinį, bet ir socialinį žmogaus funkcionavimą, neretai pasikeičia paciento ar pacientės vaidmuo šeimoje: „Jei žmogus dirba, jis neišvengiamai turi spręsti su darbu susijusias problemas. Kartais jam tenka priimti svarbius sprendimus dėl išėjimo iš darbo ar perėjimo į lengvesnį. Būna, kad žmogus kurį laiką negali atlikti įprastų buities darbų.“
Tačiau pacientams ir jo šeimos nariams šioje situacijoje gali padėti socialinio darbuotojo konsultacijos. Pasak dr. G. Bulotienės, socialinis darbuotojas įvertina situaciją, paaiškina paciento teises, pataria, dėl kokių lengvatų ir pagalbos jis gali kreiptis, kad užsitikrintų sau pakankamą materialinį funkcionavimą.
„Svarbu suvokti, kad, nors vėžio liga yra didelė psichologinė trauma, kad ir kokia stipri būtų pirmoji emocinė reakcija į vėžio ligos nustatymą, palaipsniui ji nuslūgsta. Psichologijoje yra terminas „potrauminis augimas“. Tai reiškia, kad didelė dalis žmonių ne tik sėkmingai įveikia krizę, bet net ir psichologiškai sustiprėja, įgauna didesnį psichologinį atsparumą“, – kalbėjo gydytoja psichiatrė.
Patartina atvirai kalbėtis su artimiausiais žmonėmis apie savo ligą, dalytis jausmais.
Nevertėtų slėpti savo emocijų
Sužinojus vėžio diagnozę, pirmiausia labai svarbu būti atviram pačiam sau.
„Nereikia rodyti laimingo veido, jeigu tuo metu taip nesijaučiate. Patartina atvirai kalbėtis su artimiausiais žmonėmis apie savo ligą, dalytis jausmais, kadangi tai padeda jausmams prasiventiliuoti, sušvelnėti“, – rekomendavo dr. G. Bulotienė ir pridūrė, kad kartais pacientai nenori emociškai apkrauti artimųjų, nes jiems ir taip sunku, tačiau tokia taktika dažniausiai nepasiteisina.
„Dažniausiai ligoniui nepavyksta visiškai nuslėpti savo jausmų ir artimieji visgi nujaučia, ką jis galvoja, kaip jaučiasi. Vaikai pajunta mamos ar tėčio emocijas ir gali patys sugalvoti dar baisesnių dalykų, jeigu jiems nebus suprantamai paaiškinta. Kartais pacientai apie savo diagnozę nepasako seniems tėvams, nenorėdami jų jaudinti. Visgi, kaip pastebėjau iš savo ilgametės praktikos konsultuodama vėžiu sergančius pacientus, dažniausiai artimieji sugeba priimti vėžio diagnozę, susitvarkyti su kilusiais jausmais ir ateityje gali padėti ir palaikyti ligonį. Sutuoktinio ar suaugusių vaikų pagalba gali būti labai naudinga nuvežant pas gydytoją ar nuperkant ir paruošiant maistą“, – aiškino gydytoja psichiatrė.
Ji pabrėžė, kad anksčiau ar vėliau artimieji vis tiek sužinos apie vėžio ligą ir gali jaustis įskaudinti, kad jiems nebuvo pasakyta anksčiau. Jeigu artimųjų emociniai išgyvenimai labai gilūs, jiems svarbu išdrįsti kreiptis į psichologą, kad padėtų susitvarkyti su užgriuvusia situacija. Jeigu atsiranda nuolatinė nemiga ar nerimas, gali būti reikalingas medikamentinis gydymas.
Vidinės darnos jausmo svarba
Anot gydytojos psichiatrės, norint stiprinti savo sveikatą, tiek ligoniui, tiek šeimos nariams yra svarbiausia nepamiršti savo emocinės ir psichologinės būklės.
„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pacientų artimųjų nerimas, depresiškumas ir kiti parametrai statistiškai blogesni, palyginti su bendrąja populiacija. Pacientai, kurių geresnė psichologinė būklė, geriau pakelia priešvėžinį gydymą ir patiria mažiau šalutinių reiškinių“, – kalbėjo ji.
NVI atliktame krūties vėžiu sergančių moterų tyrime buvo nustatyta, kad moterys, kurios labiau jaučia vidinę darną, patiria statistiškai patikimai mažesnį su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pablogėjimą ir mažiau šalutinių reiškinių po krūties operacijų nei moterys, kurių vidinės darnos jausmas žemesnis.
„Noriu pabrėžti reabilitacijos, taip pat psichologinės ir socialinės pagalbos svarbą po vėžio gydymo. Fizinės medicinos ir reabilitacijos komanda – kineziterapeutai, psichologai, socialiniai darbuotojai, masažuotojai, fitoterapeutai, dietologai ir kiti specialistai – gali sėkmingai padėti pacientams pagerinti savijautą ir kiek įmanoma sugrįžti į iki ligos buvusį funkcionavimą, – teigė dr. G. Bulotienė. – Labai svarbu prisiminti, kad dvasinė ir psichologinė sveikata yra ne mažiau svarbi negu fizinė ir, esant poreikiui, reikėtų kreiptis į specialistus, kurie padės įveikti vėžio baimes.“
Daugiau naudingos informacijos, susijusios su onkologinėmis ligomis, galima rasti NVI interneto svetainėje.
Apie tai, kaip įveikti emocinius ir psichikos sveikatos sunkumus, kokios yra nemokamos pagalbos galimybės Lietuvoje, galima rasti interneto svetainėse www.pagalbasau.lt, www.tuesi.lt.
Užs. 1857662
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO patvirtino pirmąjį „b raupų“ diagnostinį testą2
Jungtinių Tautų sveikatos agentūra penktadienį paskelbė patvirtinusi pirmąjį diagnostinį „b raupų“ (angl. mpox) testą, turintį tapti svarbiu įrankiu šalyse, kovojančiose su šios ligos protrūkiais. ...
-
Medicinos revoliucija Kaune: bus kuriami vaistai nepagydomoms ligoms gydyti34
Laikinoji sostinė nuo šiol turi savo vadinamąjį Silicio slėnį, įsikūrusį Aleksote ir gavusį „Alex“ pavadinimą. Pirmoji čia įsikūrusi įmonė tikisi, kad jų kuriami vaistai sukels revoliuciją medicinoje gydant nepagydomas ligas...
-
Nuo gripo ir COVID-19 pasiskiepijusi premjerė ragina pasinaudoti galimybe sustiprinti imunitetą34
Premjerė Ingrida Šimonytė, ketvirtadienį pasiskiepijusi vakcinomis nuo gripo ir COVID-19, ragina pasinaudoti galimybe pasiskiepyti ir kitus Lietuvos gyventojus, o ypač priskiriamus rizikos grupėms asmenis, kurie gali pasiskiepyti nemokamai. ...
-
Apie augantį sergamumą kokliušu: skiepijimo apimtys yra nepakankamos1
Stebint Lietuvoje augantį sergamumą kokliušo infekcija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad ši liga daugiausia plinta tarp vaikų. Pasak jos, tai lemia nepakankamos vakcinavimo apimtys. ...
-
NVSC: Lietuvoje šiemet užregistruoti 36 legioneliozės atvejai
Lietuvoje šiemet iš viso užregistruoti 36 legioneliozės atvejai, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
POLA direktorė: prevencinėse programose dalyvauja tik apie 60 proc. žmonių1
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė sako, kad ligų prevencinėse programose dalyvauja tik apie 60 proc. žmonių. ...
-
Atidarius VU Medicinos mokslo centrą, premjerė tikisi, jog jis taps tiesos šaltiniu1
Sostinėje, Santaros slėnyje, ketvirtadienį atidarius Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Medicinos mokslo centą, premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, jog jis taps tiesos šaltiniu, stabdančiu sąmokslo teorijas. ...
-
Naujajame „Northway“ odontologijos centre Klaipėdoje – išskirtinių ekspertų komanda7
Be įprastų odontologinio gydymo paslaugų, naujajame „Northway“ odontologijos centre Klaipėdoje daug dėmesio teikiama ir sudėtingesnėms burnos chirurgijos paslaugoms. Kas antram pacientui, norinčiam džiaugtis gražia šypsena, prireik...
-
Detektoriai mokyklose drausmina rūkorius: ar įmanoma visai užkardyti šį žalingą jaunimo įprotį?4
Dešimtyje Klaipėdos mokyklų įrengus cigarečių detektorius, įstaigų vadovai pastebi, kad patalpose rūkančių moksleivių gerokai sumažėjo arba jų visai neliko. Vis dėlto manoma, kad, siekiant visai užkardyti šį žalingą įprotį ta...
-
Skambutis medikams – dėl noro paplepėti?
Kiekvieną dieną uostamiesčio greitosios pagalbos ekipažai skuba į pagalbą miestiečiams. Tačiau yra ir tokių klaipėdiečių, kurie medikus kviečia ir dėl savo miglotų poreikių, ir tiesiog dėl noro paplepėti. ...