- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai sužinoma, kad brangus žmogus mirė, artimuosius ištinka stresas, pyktis: „„Už ką? Kodėl man taip atsitiko?“. Natūralu, kad artimieji atsisako aukoti organus, klausdami: „Kodėl aš turiu gelbėti kažkieno gyvybę, kai mano artimasis mirė?“ Būna, jei artimasis mirė nuo avarijoje patirtų traumų, sakoma: „Tegu savo organus atiduoda tas, kuris sukėlė avariją“. Pasitaiko klausiančiųjų: „O kas man iš to?“ Būna nesutinkančiųjų aukoti, nes nežino, kam jų artimojo organai atiteks. „Neslėpsiu: kartais nekyla abejonių – jei sužinotų, kam persodinti artimojo organai, paprašytų padėkos – ir ne žodinės, o tikros“, – profesinius užkulisius atskleidžia gydytojas.
Atsisakymo priežastys labai įvairios
Kartais artimieji su gydytojais derasi: „Sutiksime aukoti organus, bet jūs palaidokite ligoninės sąskaita“. Būta ir visai kurioziškų „derybų“: mainais už aukojamus organus artimieji paprašė „visą giminę įrašyti į laukiančiųjų transplantacijos „eilę“. „Tuo metu niekam iš giminaičių transplantacijos nereikėjo – tiesiog jie norėjo apsidrausti, jei „kada nors“ prireiktų!“ – šypteli gydytojas. Kartais artimieji būna itin pragmatiški: „Atvažiuoja į klinikas giminaitis iš Dzūkijos pasiimti mirusiojo kūno. Artimieji sutinka aukoti organus, bet iš Lazdijų atvažiavęs giminaitis turi labai įtikinamą argumentą: „Mane autobusiuku šiandien į Kauną atvežė kaimynas. Jis tik šiandien turi laisvą dieną, rytoj dirbs, kūno į Lazdijus parvežti negalės. Tai kas man jį rytoj padės parvežti, jei dėl donorystės šiandien jo parsivežti negaliu? Gal ligoninės transportu galima jį parvežti į Lazdijus?“ Žinoma, jokiais susitarimais ar atlygiais donorystės negalima sieti – donorystė yra neatlygintina ir nemokama. Taip yra visame išsivysčiusiame pasaulyje.
Pasitaiko, kai artimieji atsisako aukoti organus, nes žino mirusiojo valią – jis tam nepritarė. „Kai tai sužinome, jokios tolesnės kalbos su artimaisiais apie donorystę negali būti“, – pabrėžė T. Tamošuitis. Ar žodžiu, ar raštu išsakytas žmogaus nesutikimas donorystei yra neginčijamas. T. Tamošuitis neabejoja: donorystės situacija Lietuvoje būtų kur kas geresnė, jei būtų registruojami tiktai gyventojų atsisakymai aukoti organus.
Didelė pagarba tiems žmonėms, kurie patys paklausia dėl galimybės paaukoti organus – maždaug 10 procentų artimųjų, kurių šeimos narys gydomas reanimacijos skyriuje, o jo būklė – itin sunki, patys gydytojams pasako, kad, ligoniui mirus, sutiks paaukoti jo organus donorystei. Dažniausiai tai jaunesnio amžiaus žmonės.
Gydytojai dėl donorystės kalba maždaug su 90 procentų artimųjų, kurių šeimos nariui konstatuojama smegenų mirtis. „Paaiškiname, kokios yra galimybės. Kai konstatuojama smegenų mirtis – negrįžtama baigtis – yra du keliai: arba, gavus artimųjų sutikimą, medicinine aparatūra dar palaikyti gyvybines organų funkcijas ir pradėti ruošti mirusįjį donorystei, arba atjungti aparatūrą ir jį atiduoti artimiesiems laidoti. Artimiesiems sudėtinga suvokti, kad žmogaus iš tiesų jau nebėra – jie mato: širdis plaka, krūtinė kilnojasi – vadinasi, jis dar gyvas!“. Tokiu atveju gydytojai kaip vizualinę priemonę pasitelkia medicininių tyrimų išvadas. Pavyzdžiui, medicinine aparatūra atlikti tyrimai padeda iliustruoti, kur yra sveikos ir kur – nesveikos smegenys, parodyti nutrūkusią kraujotaką. Vieniems žmonėms, aiškinant apie smegenų mirtį, artimojo būklę, užtenka žodinės iliustracijos, kai kuriems reikia argumentuoti skaičiais, dar kitiems – lengviausia suprasti, kai rodomos nuotraukos, diagramos.
„Labai gerai, kad Lietuvoje yra sukurta įstatyminė bazė, kurioje visi ginčytini kriterijai tiksliai apibrėžti. Nes būna, kad artimieji grasina: „Net nemėginkite atjungti aparatūros (nors jau būna konstatuota smegenų mirtis) – paduosime jus į teismą“, – konfliktines situacijas prisimena T. Tamošuitis. Tuomet gydytojai turi kontrargumentą – teisiškai sureguliuotas normas, kada smegenų mirtį patyręs žmogus gali būti „atjungtas nuo aparatūros“.
Sunkumai dėl užsienyje esančių giminių
Problema, su kuria reanimatologai susiduria vis dažniau – užsienyje gyvenantys, ten dirbantys mirusiojo artimieji. „Pavyzdžiui, artimieji grįžta ruoštis giminaičio laidotuvėms. Kai žmogui konstatuojama smegenų mirtis, kreipiamės į artimuosius dėl donorystės. Dauguma artimųjų tam neprieštarautų. Deja, sužinoję, kad donorystės procesas užtruks parą ar kiek ilgiau, atsisako. „Mes norime palaidoti kaip galima greičiau, nes jau po poros dienų turiu grįžti į darbą Londone“, – artimųjų žodžius cituoja gydytojas T. Tamošuitis.
Kita problema – išlaikyti donorą, kol iš užsienio parvyks jo artimasis ir parašu patvirtins sutikimą donorystei. Neretai, kai artimieji skubiai sugrįžti negali, donoro netenkama. Tačiau yra buvę, kad, laukiant grįžtančių artimųjų, donoro gyvybė dirbtinai buvo palaikoma net penkias paras.
Dėl donorystės tariamasi su giminaičiais
„Žmonėms reikia duoti laiko pagalvoti, pasitarti, apsvarstyti. Atsakymo dėl donorystės negali būti „čia ir dabar“, – pabrėžia T. Tamošuitis. Kad artimiesiems apsispręsti būtų lengviau, tikintiesiems pasiūloma pakalbėti su dvasininku. „Tačiau ar visada ligoninės kunigas, dažnai – pirmą kartą matomas žmogus – gali tinkamai pakalbėti su artimaisiais, įtikinti juos?“ – abejoja pašnekovas. Jo nuomone, kartais galbūt būtų geriau, jei su artimaisiais šia tema pakalbėtų psichologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Traumą patyrusiam „Žalgirio“ gynėjui K. Evansui atlikta kelio operacija4
Kauno „Žalgirio“ gynėjas Keenanas Evansas ilgą laiką turės praleisti be krepšinio. Žalgiriečiui pirmadienį „Gijos Klinikose“ buvo atlikta kelio operacija. ...
-
Penktadienį – nemokami melanomos tyrimai didžiuosiuose Lietuvos miestuose
Penktadienį didžiuosiuose Lietuvos miestuose bus galima nemokamai atlikti profilaktinę apgamų ir odos darinių patikrą. Kaip skelbia renginio organizatoriai, tradicija tapusios akcijos tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją. ...
-
Kviečia pasitikrinti širdį, bet laukti gali tekti daugiau nei pusmetį: trūksta kardiologų?
Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Nors sąmoningumo rūpintis sveikata mūsų visuomenėje dar tikrai trūksta, medikai džiaugiasi, kad atnaujinus širdies ligų prevencinę programą norinčiųjų ...
-
„Sodra“: nuo birželio 60 tūkst. savarankiškai dirbančiųjų gali negauti sveikatos priežiūros paslaugų1
„Sodros“ duomenimis vis dar yra 60 tūkst. savarankiškai dirbančių žmonių, kurie pasinaudojo lengvata atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas dėl COVID-19 pandemijos ir šių įmokų nesumokėjo iki gegužės 1-osios...
-
Kilometrinės eilės nemokamam vizitui pas odontologus nusidriekia dėl melagių?9
Vienai šiaulietei apkarto registracijos pas odontologą laukimas. Esą laisvų vietų nėra kelis mėnesius į priekį. Moteris piktinasi, kad dėl burnoje jaučiamo diskomforto gali tekti kreiptis privačiai, tačiau turėdami sveikatos draudimą mok...
-
Prakalbo apie pavojingą ligą: ši bakterija gali sukelti lėtą ir skausmingą mirtį12
Prasidėjus sodų ir daržų sezonui specialistai ragina pagalvoti ir apie saugumą bei nepamiršti pasiskiepyti nuo bakterinės infekcijos – stabligės. Liga reta, bet pavojinga, kuri gali sukelti mirtį. Užsikrėsti galima per dirvožemį, paže...
-
Ar nuotolinės konsultacijos su gydytojais pakeis realius vizitus?
Jau nieko nebestebina, jog gydytojus galime pasiekti visur, kur veikia interneto ryšys. Štai Lietuvoje naudojimasis nuotolinėmis medicinos paslaugomis netgi viršijo Europos Sąjungos vidurkį. Gydytojai taip pat pastebi, jog atsiradus &sc...
-
Perspėja apie naujų kraujasiurbių vabzdžių atsiradimą: perneša įvairių ligų sukėlėjus5
Dėl klimato kaitos pasaulyje sparčiai plinta įvairių rūšių kraujasiurbiai vabzdžiai, kurie perneša ligų sukėlėjus, tiek virusus, tiek ir vienaląsčius pirmuonis, teigia Gamtos tyrimų centro mokslininkas Vaidas Palinauskas. Anot jo, ka...
-
Pacientų pavėžėjimą iš savivaldybių nuo liepos perima Greitosios pagalbos tarnyba2
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų nuo liepos perima Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba. ...
-
Derybos dėl būsimų pandemijų užkardymo baigėsi be susitarimo10
Pasaulinio susitarimo dėl kovos su tokiomis pandemijomis kaip COVID-19 teks palaukti: po daugiau nei dvejus metus trukusių derybų šalys kol kas nesugebėjo parengti plano, kaip pasaulis galėtų reaguoti į kitą pandemiją. ...