- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikai kviečia tiek kolegas (šeimos ir kitų specializacijų gydytojus), tiek pacientus įsiklausyti į skiepijimo rekomendacijas.
Gydytojams alergologams tenka konsultuoti pacientus, kurie nerimauja, bijo skiepytis, ir, vadovaudamiesi nepagrįstomis baimėmis, reikalauja pažymų ar įrašų į ligos istoriją, kad jiems skiepytis negalima. Tokios nepagrįstos konsultacijos atima galimybę konsultuoti kitus pacientus, sergančius alerginėmis ligomis, sakoma Santaros klinikų pranešime.
„Ypač retai pasitaiko pacientų, kuriems dėl galimų alerginių reakcijų skiepytis negalima“, – sako Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vyresnioji gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė doc. Anželika Chomičienė. – Tai tie, kurie yra jautrūs vakcinai ar jos sudedamosioms dalims. Laikinos kontraindikacijos skiepytis – pacientai karščiuoja ar yra sunkus lėtinės ligos paūmėjimas.“
Alerginės reakcijos skiepams nuo COVID-19 yra itin retos, pasitaiko odos bėrimas, dūrio vietos patinimas, paraudimas, niežulys, kuris praeina per kelias dienas. Labiausiai bijoma ypač sunkių anafilaksinių reakcijų, kurios pasitaiko labai retai – 4–11 atvejų 1 milijonui dozių. „Anafilaksijos simptomai (odos reakcija, dusulys, kraujo spaudimo sumažėjimas) išryškėja greitai, dažniausiai per 15 minučių. Dėl to pasiskiepijusius šį laiką prašoma pasilikti vakcinacijos centre, kad būtų stebima jų sveikatos būklė, – sako doc. A. Chomičienė. – Tuos, kuriems praeityje buvo ypač sunkių reakcijų į skiepus, vaistus, kitus alergenus, prašoma skiepijimo centre pasilikti ilgesnį laiką – iki 30 min., kad ilgiau būtų prižiūrimi sveikatos specialistų.“
Santaros klinikose yra visos galimybes ištirti pacientus dėl jautrumo vakcinų komponentams, bet šis tyrimas atliekamas itin retai – tik jeigu yra buvusių sunkių greito tipo reakcijų į COVID-19 skiepo pirmą dozę ar sunkių daugybinių nepaaiškinamų reakcijų į vaistus praeityje. Anot medikų, iš anksto numatyti, ar žmogui įvyks alerginė reakcija, neįmanoma. Skiepytis sergant alerginėmis ligomis (šienlige, astma, atopiniu dermatitu, maisto alergija ir kt.) galima.
Santaros klinikų medicinos psichologė Evelina Sabaitytė sako, kad kažko baimintis – labai žmogiška: „Natūralu, jog, kai susiduriame su nežinoma situacija, baimė gali kilti. Tuomet reikėtų įvardinti, ko bijome ir kodėl nerimaujame dėl ateities, ypač šiuo metu, kai gausu gąsdinančių teorijų, skatinančių abejoti mokslo pažanga.“ Išsiaiškinus, ko pacientas baiminasi, dalį šių baimių galima sumažinti mokslu pagristais argumentais. Pasak psichologės, svarbiausias tikslas – kviesti pacientus priimti sąmoningą sprendimą ir būti pasirengusiems priimti tokio sprendimo padarinius.
Informacijos apie skiepus, galimus šalutinius reiškinius reikėtų ieškoti patikimuose šaltiniuose – Pasaulinės sveikatos organizacijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Koronastop.lt svetainėse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„AstraZeneca“ atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“: kodėl?12
Britų ir švedų farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ trečiadienį pranešė, kad atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“ – vieną iš pirmųjų, pagamintų pandemijos metu. ...
-
SAM dar metams atidėjo naujų reikalavimų visuomenės sveikatos specialistams įsigaliojimą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį pranešė dar metams atidėjusi naujų reikalavimų įsigaliojimą mokykloje dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams. ...
-
D. Nausėdienė jungiasi prie O. Zelenskos kampanijos: sieks didinti psichinės sveikatos informuotumą10
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė jungiasi prie tarptautinės Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos inicijuotos kampanijos, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą apie psichinę sveikatą. ...
-
Plastinių operacijų mados: lūpų ar krūtinės dydį diktuoja nuomonių formuotojai?5
Plastikos chirurgams nerimą kelia socialinių medijų suformuoti grožio standartai. Lūpų ar krūtinės dydį dažnai dabar diktuoja vietinės žvaigždės – nuomonių formuotojai. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su plastinės ir rekonstrukcinės...
-
Kai kurios gydymo įstaigos savinasi pinigus: įrašai yra, bet pacientas paslaugų negauna1
Vien praėjusiais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo paimti 635 tūkstančiai eurų už paslaugas, kurių ligoniai iš tiesų negavo, LNK reportaže pasakojo Valstybinės ligonių kasos laikinoji direktorė Tatjana Golubajeva...
-
Nuo erkinio encefalito – nemokami skiepai9
Ne tik miškuose ir pievose, bet ir parkuose ar soduose besiveisiančios erkės gali užkrėsti pavojinga virusine liga. Nuo balandžio pradžios per 600 miesto gyventojų buvo suteikta galimybė nemokamai gauti pirmąją vakcinos dozę nuo erkinio encef...
-
Tyrimo išvados šokiruoja: vakcinos nuo COVID-19 yra susijusios su sveikatos sutrikimais178
Vakcinos, apsaugančios nuo susirgimo sunkia COVID-19 forma, užsitęsusių šios infekcijos simptomų ar mirties atvejų, turi sąsają su nedideliu neurologinių, kraujo bei širdies ligų padaugėjimu, skelbia naujienų agentūra „Blo...
-
Daugiausia pinigų išleista vaistams nuo navikų
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų – buvo kompensuota iš Privalo...
-
Paaiškino, kada į užsienį vykstama planinių medicinos paslaugų
Pasitaiko, kad dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteikta sveikatos priežiūros paslaugų. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šal...
-
Medikų trūkumas regionuose: kad ateityje netektų uždaryti ligoninių – gelbėjimo planas už 30 mln.6
Prognozuojama, kad beveik po dešimtmečio Lietuvoje trūks tūkstančių gydytojų. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, nieko nesiimant, situacija bus tragiška, tad meta gelbėjimosi ratą – 30 mln. eurų, kuriuos per artimiausius trejus ...