- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų Europos futbolo čempionatas prasidėjo nuo sukrečiančio įvykio – per vienas iš pirmųjų rungtynių sukniubo Danijos rinktinės futbolininkas Christian Eriksen, o jo gaivinimo operaciją tiesioginės transliacijos metu stebėjo milijonai žiūrovų.
Laimei, sąmonės netekusį sportininką netrukus pavyko atgaivinti pačiame stadione – tam buvo panaudotas automatinis išorinis defibriliatorius. Tokių prietaisų įvairiose viešosiose vietose yra įrengta ir Lietuvoje, bet ar visi žinotume, kur jų ištikus nelaimei ieškoti ir kaip nebijoti panaudoti gaivinimui?
Defibriliatoriai Lietuvoje
„Didžiausia dovana žmonijai – tai sustojus širdžiai išgelbėti žmogų. Įvykus nelaimei kiekviena minutė yra be galo svarbi – kuo anksčiau imame gaivinti žmogų ir pritaikome defibriliaciją, tuo didesnė tikimybė išgelbėti gyvybę. Viena uždelsta minutė šią tikimybę sumažina daugiau kaip 10 procentų. Bet jei padėsime ir žmogų išgelbėsime, mes jam dovanosime dar vieną gyvenimą“, – teigia Vilniaus universiteto profesorius, širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 35-iose savivaldybėse įrengė 120 automatinių išorinių defibriliatorių (AID).
„AID su jiems laikyti skirta specialia spintele, pirmosios pagalbos priemonių rinkiniu ir turniketu buvo įrengti net ir atokesnėse vietose – šalies rajonų įstaigose, pavyzdžiui, sporto centruose, seniūnijose, savivaldybių patalpose, autobusų stotyse, užimtumo tarnybų biuruose ar kultūros centruose. Visas šias vietas galima rasti virtualiame Defibriliatorių žemėlapyje (į „Google“ paiešką įvedus tekstą „Defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje“).
Garsinės instrukcijos pasako, ką reikia daryti, todėl tokią pirmąją pagalbą suteikti gali bet kuris, net ir medicininio išsilavinimo neturintis pilietis.
AID yra sumontuoti valstybės įstaigoms priklausančiuose pastatuose. Taip plačiai valstybinėse įstaigose AID įrengti pirmą kartą. Daugelis Europos šalių – Olandija, Vokietija, Šveicarija ir kitos – viešose vietose įrengtus ir prieinamus AID jau turi daugiau nei dvidešimt metų“, – teigia projekto vadovė Vanda Markauskienė.
Nebūtina turėti medicininį išsilavinimą
Projekto įgyvendinimo laikotarpiu 35 savivaldybėse buvo apmokyti beveik 7 tūkst. gyventojų. Mokymų metu klausytojai gavo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kaip teisingai teikti pirmąją pagalbą, naudojant AID, ir kaip stabdyti kraujavimą, naudojant turniketą. Tiesa, kaip pabrėžia gydytojai, naudotis AID gali kiekvienas nelaimės vietoje šalia nukentėjusiojo atsidūręs žmogus, tam nereikia specialaus išsilavinimo ar būtinų kursų – garsines instrukcijas, ką reikėtų daryti, skelbia AID sumontuota įranga.
„Automatiniai išoriniai defibriliatoriai viduje turi ne tik defibriliuojančio elektros impulso įrangą, bet ir įmontuotą širdies kardiogramos matuoklį, kuris įvertina širdies veiklą. Garsinės instrukcijos pasako, ką reikia daryti, todėl tokią pirmąją pagalbą suteikti gali bet kuris, net ir medicininio išsilavinimo neturintis pilietis. Žinoma, žmogus drąsiau jaučiasi, kai yra su tuo susipažinęs. Europos Sąjungoje, o dabar jau ir Lietuvoje, siekiama, kad automatiniai išoriniai defibriliatoriai būtų įrengiami tankiau, t. y. kad žmonės įvykus nelaimei, kol dar važiuoja greitoji pagalba, kuo greičiau pradėtų atlikti dirbtinį gaivinimą“, – teigia prof. P. Šerpytis.
Gelbėjant gyvybę svarbiausia nepalikti žmogaus vieno nelaimėje ir imtis pradinio gaivinimo. Svarbu nestovėti vietoje ir nepanikuoti nieko nedarant, o kviesti pagalbą ir imtis aktyvių gaivinimo veiksmų: atlikti oro įpūtimus per burną, krūtinės ląstos paspaudimus bei defibriliaciją, jei netoliese yra automatinis išorinis defibriliatorius.
„Jau turime daug pavyzdžių, kai gaivinimą savo vyrui pradėjo žmona ar draugai, ar giminaičiai, ar tiesiog šalia gatvėje tuo metu atsidūrę praeiviai – ir taip buvo išgelbėtos gyvybės. Mes, gydytojai, sakome, kad tokiais atvejais net būna, kad žmogus išeina iš ligoninės be neurologinio deficito – be pažeistų smegenų bei liekamųjų reiškinių – ir gali toliau gyventi pilnavertį gyvenimą. Galime pasidžiaugti, kad einame tuo pačiu keliu kaip ir kitos ES šalys, diegiame naujas technologijas, mokome pirmosios pagalbos sustojus širdžiai ir kaip naudotis automatiniais širdies defibriliatoriais“, – sako profesorius.
Defibriliatorių žemėlapis
Automatinių išorinių defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje pasiekiamas į „Google“ paiešką internete įvedus tekstą „Defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje“. Gyventojai kviečiami susipažinti su šiuo internete paskelbtu Defibriliatorių žemėlapiu ir ištikus nelaimei nebijoti imtis gaivinimo veiksmų bei jais pasinaudoti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas penktas lietuvis patiria nemigą: įvardijo kone pagrindinę priežastį
Kartu su Vilniaus universitetu (VU), „Tele2“ užsakymu Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad nemigą patiria kas penktas šalies gyventojas. Specialistų teigimu, viena iš didžiausių to priežasčių – perdėtas nar&...
-
Pas dalį Vilniaus rajono poliklinikos gydytojų gyventojai pateks be eilių
Norintieji užsiregistruoti pas Vilniaus rajono poliklinikoje dirbančius gydytojus specialistus tą galės be ilgo laukimo eilėse. ...
-
Ramus kelias į sveiką šypseną su CLINIC | DPC: į odontologo kabinetą kviečia žengti be baimės4
Nerimas, baimė ar net panika – dažni jausmai, lydintys vizitą pas odontologą. Tačiau Kauno Šilainių mikrorajone neseniai atidaryta CLINIC | DPC odontologijos klinika siekia šiuos nemalonius jausmus išsklaidyti. Tai nėra tik da...
-
COVID-19 testų įsigijimo byloje bus apklausti Savickas, Stončaitis ir Pikžirnis
Vilniaus miesto apylinkės teismas greitųjų COVID-19 testų įsigijimo byloje antradienį planuoja apklausti Seimo kanclerį Algirdą Stončaitį, energetikos viceministrą Arnoldą Pikžirnį bei ekonomikos ir inovacijų ministrą Luką Savicką. ...
-
2025-ieji Kauno miesto poliklinikai: solidūs rezultatai ir ambicingi tikslai6
Žmonės – žmonėms. Tokiu šūkiu metus pasitiko beveik pusę visų kauniečių aptarnaujanti Kauno miesto poliklinika. Sparti paslaugų plėtra, ryškūs kokybiniai pokyčiai lėmė, kad pastaruoju metu įstaiga pelno vis didesnį pasitik...
-
NVSC: per savaitę gripas pražudė penkis, koronavirusas – du asmenis
Pastarąją savaitę Lietuvoje nuo gripo mirė 5 asmenys, dar 2 gyventojus pražudė koronavirusas, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
„Įtampa didžiulė“: ligoninėms gali tekti uždaryti svarbius skyrius2
Šie metai bus lemiami – po jų paaiškės, kiek ligoninių išlaikys akušerijos skyrius. Pagal naujus reikalavimus, gimdymų skaičius ligoninėse taps pagrindiniu akušerijos skyrių veiklos rodikliu. Nepasiekus 600 gimdy...
-
Pratęsti receptai – kol kas tik pažadas: kada vaistinėse prasidės pokyčiai?
Žadėta, kad nuo Naujųjų nuolatinių vaistų receptus galės pratęsti vaistininkai, bet dabar pranešama, kad to dar teks palaukti. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad idėja nukeliama, nes Registrų centras nespėjo paruošti re...
-
Po sunkios ligos mirė gydytoja, vaikų kardiologė Vijoleta Savickienė1
Mirė gydytoja, vaikų kardiologė Vijoleta Savickienė. Moteriai buvo 68-eri. ...
-
Slaugos ligoninėse po Naujųjų – pokyčiai: siekia panaikinti piktnaudžiavimą31
Šalies slaugos ligoninėse po Naujųjų – pokyčiai. Pradėjo galioti sveikatos ministro įsakymas, pakeitęs lovadienių skaičiavimo tvarką. Ja siekiama panaikinti piktnaudžiavimą – vienu ypu dvigubai pailginti gulėjimą ligoninėje u...