- Agota Adomavičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviams duona yra toks produktas, be kurio neįsivaizduojamas nei šventinis, nei kasdieninis stalas. Keičiantis gyvenimo būdui ir vartojimo įpročiams, šiandien parduotuvių lentynose galime rasti daugybę skirtingų rūšių duonos ir jos pakaitalų.
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Linos Vaičiulytės-Funk, į rinką pateikiamas labai platus duonos ir pyragų asortimentas, tačiau tradicinę technologiją atitinkančios duonos – nepakankamai.
Vartotojai dažnai renkasi saldesnę, puresnę, minkštesnę, ilgau nežiedėjančią duoną, pagamintą pagal naujas technologijas. Tokiu būdu tradicinė kvietinė ir ruginė duona nepelnytai išstumiama iš rinkos ir vartotojų mitybos racione tampa mažiau populiari, rašoma pranešime spaudai.
Vis dėlto, L. Vaičiulytės-Funk teigimu, tikėtina, jog žmonėms vis labiau rūpinantis sveikata ir ekologija, ateityje dažniau rinksimės natūralesnę, dažikliais ir kitais sintetiniais priedais „nesugadintą“ duoną.
Kodėl pamirštame tradicinę lietuvišką duoną?
Deja, didelę šalies gyventojų vartojamų maisto produktų dalį sudaro rafinuoti, apdoroti aukšta temperatūra ir kitokie biologiškai nevertingi maisto produktai, o suvartojamų maistinių skaidulų kiekis – per mažas. Įprastuose keptuose grūdiniuose produktuose, pavyzdžiui, neplikytoje duonoje, esantis krakmolas yra blogai įsisavinamas.
Duonos pagal tradicines technologijas, t.y., su raugu ir plikiniu, gamyba reikalauja žymiai daugiau pastangų ir profesinio meistriškumo, be to, gamybos procesas sudėtingas ir ilgas.
Rinkos sąlygomis siekiant ekonominio efekto pramonės įmonės atsisako arba mažina tradicinių technologijų su raugais ir plikiniais produkcijos gamybos apimtį, ir vis daugiau gamina duonos su įvairiais tešlos konsistenciją ir gaminio skonį pagerinančiais maisto priedais.
L. Vaičiulytė-Funk atkreipia dėmesį ir į tai, jog naudojant biotechnologines priemones, t.y., raugą ir plikinį – krakmolas yra suardomas į smulkesnius, geriau organizmui įsisavinamus darinius, tad gerėja virškinamumas.
Kuo sveikatai naudinga tradicinė duona?
Nacionalinio mitybos centro duomenys rodo, kad riebalų kiekis Lietuvos gyventojų mityboje ženkliai viršija rekomenduojamas fiziologines normas, o suvartojamų maistinių skaidulų kiekis yra nepakankamas.
Joje yra ląstelienos, kitaip – skaidulų, kurios aktyvina ir gerina virškinamąją funkciją, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, taip apsaugo nuo aterosklerozės, mažina puvimo procesus žarnyne.
Duonos sudėtyje vyrauja angliavandeniai. Pridėjus plikinio, duonoje padaugėja lengviau įsisavinamų angliavandenių, pagerėja skonio savybės, minkštimo akytumas, plutos spalva, aromatas. Duonos sudėtyje yra ir vitaminų – B1, B2 ir PP, bei mikroelementų – kalio, kalcio, natrio, chloro, magnio, geležies, fosforo.
Taip pat joje yra ląstelienos, kitaip – skaidulų, kurios aktyvina ir gerina virškinamąją funkciją, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, taip apsaugo nuo aterosklerozės, mažina puvimo procesus žarnyne.
Duonos gamybai gali būti naudojami įvairūs miltai – kvietiniai, ruginiai, kvietiniai Speltos miltai ir kiti. Tradiciškai kepamos ruginės duonos Lietuvoje pripažintos tautiniu paveldu.
Būtent ruginiuose miltuose gausu svarbiausių aminorūgščių, B ir E grupės vitaminų, mineralinių medžiagų bei mikroelementų (magnio, geležies, cinko, mangano). Tais atvejais, kai gaminio pavadinime yra pažymėta, kad duona ruginė, sudėtyje turėtų būti ne mažiau kaip 90 proc. ruginių miltų.
Ką rinktis: kas sveika ar kas skanu?
Pasak L. Vaičiulytės-Funk, nors dažnai keliamas klausimas, kokią duoną vertėtų rinktis – juodą ar baltą, reikia nepamiršti, jog būtent ruginė duona yra sveikiausia.
„Reikia atsižvelgti į tai, ką mes vadiname juoda duona, nes dažnai juoda duona būna tiesiog nudažyta. Tai nenatūrali spalva, o optinė apgaulė viliojanti pirkėjus. Kalbant apie sveiką juodą duoną turima omeny ruginė, o lyginant rugį ir kvietį, šviesesnė (kvietinė) duona turi glitimo. Ruginė jo turi mažiau“, – aiškina KTU Maisto instituto mokslininkė.
Pasak jos, nors įvairių švenčių metu norisi matyti įvairiais priedais pagardintą duoną, būtent tradicinė ruginė duona turėtų dažniau puikuotis ir ant kalėdinio stalo.
„Tradicinė lietuviška duona yra ir sveika, ir skani, tiesiog mūsų skoniai tapo imlesni kvapams, todėl ir norisi ryškesnių skonių, kvapų, nes skonio receptoriai yra išsibalansavę. Jeigu grįžtume į pradžią, duona be kvapų ir dažų ir būtų mums pati skaniausia“, – sako L. Vaičiulytė-Funk.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pacientų skundus nagrinės speciali grupė, patikrinimą inicijuos ne visais atvejais2
Įsigaliojus naujai tvarkai pacientų skundus nagrinės speciali grupė, patikrinimą inicijuos ne visais atvejais, penktadienį pranešė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. ...
-
Vyrų krūtinės padidėjimas: apie priežastis ir sprendimo būdus4
Kiekvienas jautriai priimame išvaizdos pokyčius, ypač, kai jie yra netikėti ir nebūdingi. Pavyzdžiui, vyrų atveju, tai padidėjusi krūtinė. Čia kalbame ne apie nedidelius krūtinės pokyčius, bet apie akivaizdų krūtinės pasikeitimą, kuris ...
-
Erkės ir jų keliamas pavojus: ką būtina žinoti?
Šiltėjant orams vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, kur susiduriame su įvairiais gyviais, tarp kurių ir erkės. Šie maži, bet grėsmingi parazitai gali būti pavojingų ligų, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių mūsų sveikatai, n...
-
Medikai galės atsisakyti teikti pagalbą agresyviems pacientams5
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. ...
-
Autistiškų vaikų tėvų kasdienybėje nėra riboženklių: pagalbos bei supratimo reikia ir jiems3
Vaiko ar jaunuolio diagnozės pripažinimas, galimi karjeros pokyčiai, aplinkinių supratingumo trūkumas ir nežinomybė – specialistai įvardija, kad mažiausiai tiek didžiųjų krizių išgyvena autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų t...
-
Konkursas į Panevėžio ligoninės vadovus neįvyko, SAM dar kartą ieškos naujo direktoriaus1
Nei vienam kandidatui nesurinkus minimalaus reikalaujamo balų skaičiaus, konkursas į Respublikinės Panevėžio ligoninės (RPL) direktoriaus pareigas neįvyko ir artimiausiu metu bus skelbiamas iš naujo, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsa...
-
„AstraZeneca“ atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“: kodėl?17
Britų ir švedų farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ trečiadienį pranešė, kad atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“ – vieną iš pirmųjų, pagamintų pandemijos metu. ...
-
SAM dar metams atidėjo naujų reikalavimų visuomenės sveikatos specialistams įsigaliojimą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį pranešė dar metams atidėjusi naujų reikalavimų įsigaliojimą mokykloje dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams. ...
-
D. Nausėdienė jungiasi prie O. Zelenskos kampanijos: sieks didinti psichinės sveikatos informuotumą19
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė jungiasi prie tarptautinės Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos inicijuotos kampanijos, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą apie psichinę sveikatą. ...
-
Plastinių operacijų mados: lūpų ar krūtinės dydį diktuoja nuomonių formuotojai?8
Plastikos chirurgams nerimą kelia socialinių medijų suformuoti grožio standartai. Lūpų ar krūtinės dydį dažnai dabar diktuoja vietinės žvaigždės – nuomonių formuotojai. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su plastinės ir rekonstrukcinės...