- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvių sveikata yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje. Lėtinėmis ligomis susergame gerokai anksčiau nei mūsų kaimynai. Kodėl taip vyksta, LNK žurnalistas klausė kardiologo Roko Šerpyčio.
– Skandinavai aštuoneriais metais vėliau nei lietuviai suserga įvairiomis ligomis ir turi sveikatos problemų. Kodėl lietuviai suserga anksčiau?
– Visi galvoja, kad širdies ligos, kardioinfarktas – senatvės liga ir jiems tai negresia. Mes matome, kad vis dažniau žmonės suserga penktoje dešimtyje. Ir pirmas simptomas, kai pasireiškia širdies liga, – miokardo infarktas. To priežastis – ilgą laiką buvęs ne visai sveikas gyvenimo būdas, blogesnė dieta, aukštas spaudimas ir aukštas cholesterolis. Matuojant kraujospūdį ir cholesterolį pas šeimos gydytoją, išaiškėja, kad net 60 proc. žmonių jie yra didesni nei norma.
– Mitybą ne tik pasirenkame, bet ir atsinešame iš savo tėvų, senelių. Kiek tai susiję genais?
– Genai turi labai didelę įtaką. Pirmos eilės giminaičiai, jeigu brolis, tėtis, senelis ar močiutė, mama ar sesuo sirgo miokardo infarktu, tas žmogus automatiškai turi didesnę tikimybę susirgti širdies liga maždaug tuo amžiaus periodu, kaip ir sirgo jų draugai. Iš praktikos matome, kad jei šeimoje yra širdies ligų, tai tos ligos prasideda šiek tiek anksčiau.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Jei gerai suprantu, mes to neišvengsime? Ligos keliauja su genais, mityba tokia pati per kelias kartas, tai kur problema? Atrodytų, lietuviai tokie ir liks – sergantys anksti?
– Ne. Tiesiog reikia žinoti savo situaciją ir tada galime atitolinti ligą. Visiškai jos išvengti turbūt nepavyktų, bet ją atitolinti per penkis dešimt metų tikrai galima. Tik reikia žinoti savo skaičius: koks yra jūsų spaudimas (turėtų būti iki 140/90 mm Hg), cholesterolis (mažos rizikos grupėje turėtų būti iki 3 mmol/l) ir gliukozė. Labai didelė bėda, kai žmonės turi „tyliuosius kenkėjus“ savo organizme, kurie yra per dideli (per didelė gliukozė, per didelis cholesterolis), kurie tuo momentu nesukelia problemų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje daro didelę žalą ir anksčiau pasireiškia ligos. Sakėte: „Ką valgė mūsų seneliai, tą valgome ir mes“. Ne visą laiką taip yra. Dažniausiai 30 metų žmonės nevalgo taip, kaip jų seneliai. Jie valgo parduotuvėje pirktą, ne namie pagamintą maistą. Ir kaip tik – jeigu valgytume tai, ką valgė seneliai, tai būtų žymiai geriau.
Reikia žinoti savo skaičius: koks yra jūsų spaudimas (turėtų būti iki 140/90 mm Hg), cholesterolis (mažos rizikos grupėje turėtų būti iki 3 mmol/l) ir gliukozė.
– Kasdien bendraujate su pacientais. Kaip apibūdintumėte jų sveikatą? Ar lietuviai rūpinasi savo sveikata?
– Rūpinasi, bet tik maža dalis. Dauguma rūpinasi tik tada, kai sveikata sugriūna. Neretai vyrus atveja žmonos, sakydamos, kad reikia tikrintis sveikatą, nes bus / yra blogai. Lietuviai rūpinasi nepakankamai. Net jeigu žino, kad turi aukštą spaudimą, cholesterolį, gliukozės lygį, dažnai numoja į tai ranka. Tai yra labai blogai. Norint išsaugoti sveikatą, labai svarbu be to, kad reikia žinoti minėtus skaičius, reikia gerinti dietą, nepersivalgyti. Valgyti reiktų devynios dalys maisto, dešimta – oro. Judėti. Labai svarbu, kad vidutinio intensyvumo sportinės veiklos būtų apie 300 min. per savaitę, o didelio intensyvumo – 150 min. per savaitę. Virš 65 m. bent du kartus per savaitę reikia, kad žmogus turėtų bet kokios fizinės veiklos. Vyresniems žmonėms yra gana paprastas testas, padedantis sužinoti, ar septynis metus dar yra garantija: atsistoti ant vienos kojos ir pabandyti ant jos išstovėti 10 sekundžių. Jei išstovite 10 sekundžių ant vienos kojos, tikimybė, kad septynis metus dar gyvensite, yra labai didelė.
– Ar didelis skirtumas tarp moterų ir vyrų sveikatos Lietuvoje?
– Moterys gyvena vidutiniškai dešimt metų ilgiau. Vyrai dažnai miršta anksčiau.
– Dėl ko?
– Vyrai dažniau turi negerų įpročių. Jie savęs nesaugo, rūko, žymiai daugiau vartoja alkoholio. Dėl to anksčiau pasireiškia lėtinės ligos. Jie anksčiau miršta ir dėl kitų priežasčių – traumų ir pan. Todėl jų vidutinė gyvenimo trukmė yra žymiai mažesnė. Ir kartu dėl genetinių bei hormoninių pokyčių. Kadangi testosteronas sąlygoja didesnį spaudimą. Tarp vyrų anksčiau prasideda aterosklerozė. Moterų, kadangi serga dešimt metų vėliau, simptomai būna ne tokie, kaip rašo vadovėliai. Kai ateina pacientė moteris, visuomet žiūriu žymiai akyliau, nes simptomai gali būti labai įvairūs dėl širdies problemų. Jei moterims atsirado kažkokia bėda – aukštas spaudimas, širdies plakimai, skausmai – iš karto reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją..
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pacientų skundus nagrinės speciali grupė, patikrinimą inicijuos ne visais atvejais
Įsigaliojus naujai tvarkai pacientų skundus nagrinės speciali grupė, patikrinimą inicijuos ne visais atvejais, penktadienį pranešė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. ...
-
Vyrų krūtinės padidėjimas: apie priežastis ir sprendimo būdus2
Kiekvienas jautriai priimame išvaizdos pokyčius, ypač, kai jie yra netikėti ir nebūdingi. Pavyzdžiui, vyrų atveju, tai padidėjusi krūtinė. Čia kalbame ne apie nedidelius krūtinės pokyčius, bet apie akivaizdų krūtinės pasikeitimą, kuris ...
-
Erkės ir jų keliamas pavojus: ką būtina žinoti?
Šiltėjant orams vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, kur susiduriame su įvairiais gyviais, tarp kurių ir erkės. Šie maži, bet grėsmingi parazitai gali būti pavojingų ligų, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių mūsų sveikatai, n...
-
Medikai galės atsisakyti teikti pagalbą agresyviems pacientams4
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. ...
-
Konkursas į Panevėžio ligoninės vadovus neįvyko, SAM dar kartą ieškos naujo direktoriaus1
Nei vienam kandidatui nesurinkus minimalaus reikalaujamo balų skaičiaus, konkursas į Respublikinės Panevėžio ligoninės (RPL) direktoriaus pareigas neįvyko ir artimiausiu metu bus skelbiamas iš naujo, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsa...
-
„AstraZeneca“ atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“: kodėl?17
Britų ir švedų farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ trečiadienį pranešė, kad atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“ – vieną iš pirmųjų, pagamintų pandemijos metu. ...
-
SAM dar metams atidėjo naujų reikalavimų visuomenės sveikatos specialistams įsigaliojimą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį pranešė dar metams atidėjusi naujų reikalavimų įsigaliojimą mokykloje dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams. ...
-
D. Nausėdienė jungiasi prie O. Zelenskos kampanijos: sieks didinti psichinės sveikatos informuotumą19
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė jungiasi prie tarptautinės Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos inicijuotos kampanijos, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą apie psichinę sveikatą. ...
-
Plastinių operacijų mados: lūpų ar krūtinės dydį diktuoja nuomonių formuotojai?8
Plastikos chirurgams nerimą kelia socialinių medijų suformuoti grožio standartai. Lūpų ar krūtinės dydį dažnai dabar diktuoja vietinės žvaigždės – nuomonių formuotojai. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su plastinės ir rekonstrukcinės...
-
Kai kurios gydymo įstaigos savinasi pinigus: įrašai yra, bet pacientas paslaugų negauna1
Vien praėjusiais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo paimti 635 tūkstančiai eurų už paslaugas, kurių ligoniai iš tiesų negavo, LNK reportaže pasakojo Valstybinės ligonių kasos laikinoji direktorė Tatjana Golubajeva...