- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Autizmas, dar vadinamas autizmo spektro sutrikimu (ASS), yra kitokios galvos smegenų struktūros nulemta būklė, kuriai būdingas bendravimo, elgesio ir pasaulio suvokimo kitoniškumas. Vaikų neurologė doc. dr. Indrė Bakanienė paneigia gajus mitus apie autizmą ir paaiškina, kodėl svarbu jį diagnozuoti kuo anksčiau.
„Autizmo spektras – labai platus, autizmo požymiai, jų sunkumas, raidos ir funkcionavimo sutrikimai gali būti labai įvairūs, todėl autistiški vaikai ir suaugusieji nevienodi, jų labai skirtingos gyvenimo patirtys ir pasiekimai“, – aiškina I. Bakanienė, laikinai einanti Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovės pareigas.
– Kokie simptomai gali išduoti autizmą?
– Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9–18 mėnesių. Pirmieji – nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmonės, o tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms. Tokie vaikai nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, atitinkamai sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių. Jie gali nereaguoti šaukiami vardu, nevykdo prašymų, neįsitraukia į bendrą žaidimą ar kitą veiklą su vaikais ar suaugusiaisiais, nemėgdžioja kitų veiklos ir kalbos, nemoka arba sunkiai mokosi reikšti poreikius (rodyti pirštu, prašyti žvilgsniu, garsažodžiu ar žodžiais).
Gali būti stebimi stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu). Dažni maitinimo(si) sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas), pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai, dėmesio nesukaupimas, elgesio, miego sutrikimas. Dažniausia priežastis, dėl kurios autistiškų vaikų tėvai kreipiasi į medikus, – kalbos raidos sutrikimas ir (arba) elgesio problemos.
Indrė Bakanienė / Asmeninio archyvo nuotr.
– Kas lemia autizmą?
– Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika. Žinoma nemažai genų, susijusių su autizmu, tačiau konkrečiu atveju genetines priežastis pavyksta nustatyti ne visada ir dažniausiai tik tiems asmenims, kurie, be autizmo, turi intelekto sutrikimą ar kitų nervų sistemos pažeidimo požymių.
Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nepakankamai ištirti. Iš atliktų tyrimų rezultatų galima teigti, kad autizmo rizika susijusi su vyresniu tėvų, ypač tėčių, amžiumi, endokrininėmis motinos ligomis, nutukimu, nėštumo ir gimdymo komplikacijomis, nežymiai su aplinkos tarša, automobilių išmetamosiomis medžiagomis, kai kuriais žemės ūkyje naudojamais herbicidais.
Pastaruoju metu padaugėjo mokslinių straipsnių, kuriuose aprašomos mažų vaikų prie ekranų praleidžiamo laiko sąsajos su autizmu, keliamos hipotezės, kad pasikeitusios vaikų auginimo praktikos (ypač ekranų naudojimas iki 2 metų, kai labai intensyviai vystosi smegenys) paskatina autistiškų smegenų formavimąsi vaikams, kurie turi genetinį polinkį.
– Kokiu gyvenimo laikotarpiu dažniausiai nustatomas autizmas? Kaip tai atliekama?
– Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų. Tuo metu dažniausiai tėvai, pedagogai ar sveikatos priežiūros specialistai pradeda pastebėti vaiko raidos sutrikimą, ypač kalbos ir socialinių gebėjimų.
Autizmo diagnostikos procesą galima suskirstyti į kelis etapus. Tai bendras vaiko raidos vertinimas, išsamus raidos vertinimas ir klinikinis stebėjimas.
Bendrą vaiko raidos vertinimą Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Jeigu jo metu nustatomi raidos nukrypimai nuo normos, vaikas įprastai siunčiamas į Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą.
Išsamus raidos vertinimą atlieka daugiadalykė specialistų komanda. Ją įprastai sudaro gydytojas, psichologas, logopedas, ergoterapeutas, pagal poreikį – kiti specialistai.
Klinikinio stebėjimo metu vertinamas vaiko socialinis dėmesys, bendravimas žodžiais, gestais, žvilgsniu, kita neverbaline komunikacija, atliekami specialūs testai, padedantys nustatyti autizmo diagnozę, įvertinti sutrikimo sunkumą.
Pagrindinė autizmo diagnostikos priemonė – įvairių sričių specialistų klinikinis vaiko stebėjimas, aptarimas specialistų komandoje, diskusijos, o testai – tik pagalbinė priemonė.
Vis dar egzistuoja daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų, pavyzdžiui, kad autizmą sukelia vakcinos, visi asmenys, kuriems diagnozuotas autizmas, turi ypatingų gebėjimų, yra emociškai šalti ir nesugeba mylėti.
– Kodėl svarbu anksti diagnozuoti autizmą?
– Pradėjus taikyti specifines intervencijas intensyvaus smegenų formavimosi laikotarpiu, galime tikėtis pakeisti autistiškų smegenų formavimosi eigą ir tikėtis lengvesnių autizmo požymių.
Antras svarbus ankstyvos diagnostikos aspektas – pagalba šeimai. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikalingą paramą ir išteklių. Tai apima ne tik terapijas vaikui, bet ir psichologinę pagalbą šeimai, tėvų mokymą, padedant jiems suprasti vaiko poreikius ir rasti jam tinkamiausius pagalbos būdus.
Trečia, ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS. Ankstyva sutrikimo diagnostika ir intervencija suteikia vertingos informacijos apie tai, kas veikia ir kas neveikia, leidžiant tobulinti būsimas terapijas ir intervencijų metodus.
– Kokios galimos priežastys, kad daugėja žmonių, turinčių ASS?
– Tai gali būti susiję su keletu veiksnių: turima daugiau žinių ir supratimo, pasikeitę diagnostiniai kriterijai, geresnės diagnostikos priemonės ir metodai, demografiniai ir aplinkos veiksniai, taip pat sumažėjusi ligos stigma skatina žmones ieškoti ir nebijoti šios diagnozės.
– Kokie mitai vis dar vyrauja apie asmenis, kuriems diagnozuotas ASS?
– Nors visuomenės supratimas apie ASS pastaraisiais metais gerokai išaugo, vis dar egzistuoja daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų, kurie gali lemti neteisingą požiūrį į autistiškus vaikus ir suaugusiuosius, pavyzdžiui, kad autizmas yra išgydomas vaikystėje, autizmą sukelia vakcinos, visi asmenys, kuriems diagnozuotas autizmas, turi ypatingų gebėjimų, yra emociškai šalti ir nesugeba mylėti.
– Kaip keičiasi požiūris į ASS turinčius asmenis?
– Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, yra ne ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes. Pabrėžiama, kad visuomenė turėtų būti pritaikyta palaikyti visų žmonių, nepriklausomai nuo jų neurologinių ypatumų, dalyvavimą visuomenės gyvenime, užuot bandžius išgydyti ar normalizuoti tuos, kurių mąstymo ar elgesio modeliai nesutampa su dominuojančiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NVSC: toliau mažėjant gripo atvejų, bendras sergamumas Kazlų Rūdoje viršijo epideminį lygį
Šalyje fiksuojant mažiau sergančiųjų gripu, bendras sergamumas gripo, COVID-19 ir peršalimo ligomis epideminį lygį peržengė Kazlų Rūdos savivaldybėje, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Klaipėdoje atlikta pirmoji bronchų praeinamumą atkurianti procedūra
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pirmą kartą uostamiestyje atlikta moderni bronchų praeinamumą atkurianti procedūra – rekanalizacija. Vyresnio amžiaus pacientui ji padėjo atsikratyti varginančio kosulio ir vis pasikartojančio plaučių u...
-
Kompensuojamų vaistų sistemos krachas: pacientai miršta nesulaukę gydymo4
Per 180 dienų Sveikatos apsaugos ministerijos komisija turėtų patvirtinti kompensuojamos vaistus, bet tai nėra daroma. Valstybės kontrolės auditas paskelbė skandalingas išvadas – esą net 92 proc. sprendimų dėl vaistų kompensavimo vėluo...
-
Regiono ligoninių realybė: vieni didžiausių atlyginimų, tačiau medikų trūksta
Vasarą į pensiją išeina trys Joniškio ligoninės vidaus ligų gydytojai. Situacija sudėtinga, mat į mažą regiono ligoninę medikų sunku privilioti net su šalyje siūlomais vienais didžiausių atlyginimų. Dėl gydytojų stygiaus l...
-
Netektis Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje: netikėtai mirė jauna slaugytoja15
Respublikinė Klaipėdos ligoninė pranešė apie netikėtą jaunos operacinės slaugytojos Žanos Monstavičienės mirtį. ...
-
Trisdešimt metų dirba žmogui
Savo veiklos trisdešimtmetį ortopedijos tinklo „Pirmas žingsnis“ įkūrėjas Algimantas Astrauskas skaičiuoja ne pakilimais ir nuopuoliais, o pacientais, kuriems grąžino gyvenimo džiaugsmą. ...
-
NVSC: šiemet Lietuvoje jau registruoti 22 tymų atvejai2
Šiais metais Lietuvoje jau registruoti 22 susirgimo tymais atvejai, tai yra beveik septynis kartus daugiau nei praėjusiais metais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas15
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai8
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...