Milijonai naujų atvejų

Vien 2021 m. daugiau nei 100 tūkst. ES gyventojų buvo diagnozuota melanoma, dažniausiai ji nustatoma 45–69 metų pacientams. Pastaraisiais metais auga ir jaunų žmonių sergamumas šia liga. Vyrams ji dažniau vystosi krūtinės ir nugaros srityje, o moterims – kojų srityje. Nors visuomenės sąmoningumas ir žinios apie odos vėžį didėja ir daugumai žmonių melanoma nustatoma ankstyvose stadijose, kai galimas efektyvus lokalus gydymas, mirštamumas nuo melanomos išlieka didelis – 2021 m. ES fiksuota beveik 20 tūkst. mirčių. Tačiau Lietuvoje dėl dažnai diagnozuojamos vėlyvos stadijos melanomos išgyvenamumo rodikliai yra vieni blogiausių ES.

Šiais laikais daug dažniau nustatoma ir kitų odos vėžio tipų – bazinių ląstelių ir plokščiųjų ląstelių karcinoma. Šie piktybiniai navikai dažniausiai pasireiškia vyresniems žmonėms (daugiau kaip 60 metų amžiaus).

Kiekvienais metais pasaulyje nustatoma apie 10 mln. naujų bazinių ląstelių ir 3 mln. plokščiųjų ląstelių karcinomos atvejų. Bazinių ląstelių karcinoma yra pats dažniausias onkologinis susirgimas pasaulyje.

Dėl reto metastazavimo šie odos vėžiai yra mažiau pavojingi nei melanoma, o 5-erių metų išgyvenamumas siekia apie 99 proc. Dėl didelio paplitimo jie lemia apie 16 800 mirčių kiekvienais metais, dariniui augant gali sukelti lokalią deformaciją (dažnai – veide) ir yra didelė našta sveikatos apsaugos sistemoms.

Vyksta visoje Europoje

Gydytojai pabrėžia savistabos ir profilaktinės gydytojo dermatovenerologo patikros naudą, kadangi, laiku pastebėjus piktybinį darinį, jį galima sėkmingai pašalinti chirurginiu būdu arba taikant kitą gydytojo dermatovenerologo parinktą gydymą.

Siekiant nustatyti kuo daugiau ankstyvo odos vėžio atvejų, daugelyje Europos valstybių organizuojama Euromelanomos diena. Visame Senajame žemyne vyksta nemokamos profilaktinės patikros, kurių metu gydytojai dermatovenerologai apžiūri atvykstančių apgamus, odos darinius.

Tokios akcijos Lietuvoje rengiamos nuo 2008 m. Šiemet nemokamos patikros rengiamos keturiuose Lietuvos miestuose. Vien patikrose Vilniuje žmones konsultuos apie 20 Santaros klinikų gydytojų ir rezidentų.

Galvojama, kad iš viso geriau neiti pas gydytojus, nes jeigu tą odos darinį pajudinsi – liga išplis. Šis mitas labai gajus.

„Dėl odos vėžio galima pasitikrinti ne tik akcijos metu, bet ir visus metus kreipiantis į gydytojus dermatovenerologus. Tačiau visi žinome, kad eilės patekti pas gydytojus – didelės, o birželio 16 d. bus sudaryta proga patekti pas gydytojus greitai, tik pastovėjus gyvoje eilėje. Konsultacija bus suteikta lygiai taip pat kokybiškai kaip gydytojo kabinete, – Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovo Tado Raudonio teigimu, kasmet akcijos metu nustatoma apie 10 melanomos atvejų ir keliasdešimt ikivėžinių ligų. – Šiems pacientams nėra amžiaus cenzo. Pernai, jei neklystu, ir 20, ir 30 metų pacientams buvo įtartos piktybinės odos ligos. Taigi, jaunoji karta turėtų atkreipti dėmesį į savo odą.“

Remiantis pasauline statistika, eiliniam baltaodžiui rizika susirgti odos vėžiu siekia apie 30 proc. „Kitaip tariant, kas trečias iš mūsų kažkada gyvenime susirgs vienos ar kitos rūšies odos vėžiu. Tiesa, Australijoje ši rizika kur kas didesnė: australams ši tikimybė siekia apie 70 proc.“, – palygino T. Raudonis.

Jaunimui skirta žinutė

Euromelanomos pradininkė ir koordinatorė Lietuvoje, Europos onkodermatologijos asociacijos valdybos narė, Vilniaus universiteto prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė pastebėjo, kad vasaros pradžioje žmonės dažnai užsimiršta – neria tiesiai į poilsį, atostogas, pamiršdami pasirūpinti savo oda.

„Didžiausia odos pažaida įvyksta vaikystėje, jaunystėje, kai daug laiko praleidžiama lauke, kai sportuojama, žaidžiama lauke. Mūsų tikslinė auditorija šiemet – jaunimas, Z karta. Jie žymiai labiau nei ankstesnioji karta rūpinasi savo sveikata. Žymiai mažiau jų rūko, net 20 proc. mažiau vartoja alkoholį, net 60 proc. daugiau jų renkasi sportą, o ne barą ar klubą. Džiaugiamės, kad atgimsta noras sportuoti lauke, tačiau neretai pamirštama, kad ir tada reikia saugotis kenksmingų saulės spindulių. Be to, kai kurie žmonės mėgsta degintis. Neretai žiemą jie vyksta į šiltuosius kraštus, o paskui įdegiui palaikyti eina į soliariumus, kurie yra be galo žalingi odai“, – teigė profesorė.

Ji kreipėsi ne tik į jaunimą, bet ir visus kitus: dabar, prasidedant vasarai, laikas pasitikrinti, apžiūrėti apgamus, o vasarai pasibaigus – vėl pasitikrinti, pažiūrėti, ar apgamai nepakitę.

T. Raudonis atkreipė dėmesį, kad šiemečiame Euromelanomos dienos plakate pavaizduotas vyras su prezervatyvu: „Tuo norima pasakyti, kad jei rūpinamės savo sveikata, saugomės nuo infekcijų, turėtume saugotis ir nuo saulės. Seniai moksliškai įrodyta, kad saulė – kancerogenas mūsų odai.“

Jis pabrėžė, kad sveiko įdegio nebūna.

Paneigė gajų mitą

Gydytojai atkreipia dėmesį, kad sergant odos vėžiu nieko neskauda.

„Dėl to žmonės, susirgę šia liga, paprastai nesikreipia į gydytojus. Net pastebėjus, kad kažkas negerai, neretai galvojama, kad iš viso geriau neiti pas gydytojus, nes jeigu tą odos darinį pajudinsi – liga išplis. Šis mitas labai gajus. Tačiau iš tiesų taip nėra. Be to, žmonės paprastai galvoja, kad melanoma – tai kažkoks bjaurus juodas taškas, šlakas, todėl, pamatę kitos spalvos greitai augantį darinį, nekreipia dėmesio. Tačiau mums, dermatovenerologams, daug rūpesčių kelia greitai augantys tamsūs dariniai arba rožinio atspalvio dariniai“, – M. Bylaitės-Bučinskienės žodžiais, tai gali būti klastingoji amelanotinė melanoma, kartais apgaunanti net specialistą.

Gydytojos teigimu, pastebėjus labai greitai augančių darinių, kurie neišnyksta, arba šlapiuojančiai žaizdelei, kuri per 2 mėnesius ne mažėja, o didėja, kraujuoja ir dedasi šašas, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą.

Lietuvoje dėl dažnai diagnozuojamos vėlyvos stadijos melanomos išgyvenamumo rodikliai yra vieni iš blogiausių ES.

„Džiaugiamės, kai žmonės kreipiasi anksčiau, kai galime juos nuraminti, o ne tada, kai ateina ir matai, kad žmogus jau sirgdamas 2–3 metus delsė. Juk jei odos vėžį kuo anksčiau diagnozuojame ir pašaliname chirurginiu būdu, tuo geresnis rezultatas. Ypač tai pasakytina apie melanomas, kurios gali labai greitai progresuoti, išplisti ir turėti labai skaudžių padarinių, – M. Bylaitė-Bučinskienė pastebėjo, kad melanoma diagnozuojama vis jaunesniems. – Jaunimas aktyviai keliauja po tropines šalis, užsimiršta, nusvyla odą ir pamiršta. Sulaukus 35-erių, odos vėžio rizika apskritai išauga. Tai susiję su silpnesniu imunitetu.“

Teigiama, kad tam tikros imuninės būklės, gretutiniai susirgimai, dideli išgyvenimai pažeidžia neuroendokrininę sistemą ir susidaro palankesnės sąlygos atsirasti vėžiui.

Kam skirtos patikros?

Profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė pabrėžė, kad patikrinimai – neskausmingi, jų metu bus užtikrinamas asmens privatumas: „Bus sudarytos sąlygos patikros metu žmonėms išsirengti iki apatinių ir bus apžiūrėta visa oda, ir skalpo sritis, užausiai, pažastys, rankų tiesiamieji paviršiai, kur pastebime labai daug odos pakitimų, apgamų. Jie bus apžiūrimi dermatoskopu, be kurio mes, dermatovenerologai, neįsivaizduojame savo darbo. Visi dariniai bus registruojami ir siūloma atvykti į artimiausias gydymo įstaigas, kad būtų suteikta pagalba, dariniai būtų pašalinti chirurginiu būdu.

Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė ir Onkodermatologijos sektoriaus vadovė prof. dr. Skaidra Valiukevičienė kvietė pasitikrinti ir žmones po organų transplantacijos.

„Dėl imunosupresinių vaistų vartojimo odos vėžys ir melanomos atvejai šioje grupėje yra labai dažni. Labai kviečiu pasitikrinti tuos asmenis, kurių šeimoje yra buvę melanomos atvejų, taip pat tuos, kurie turi labai daug pigmentinių apgamų, ypač pakitusių. Be to, svarbu pasitikrinti bjauriojo ančiuko tipo žmonėms, kurių oda labai švari, graži, bet atsiranda vienas, tačiau smarkiai besikeičiantis ar pakitęs apgamas, atrodantis kitaip nei įprastai, ir jis didėja“, – profesorės teigimu, tai tiksliniai pacientai, kurių gydytojai labai laukia.

Gydytojai dermatovenerologai kviečia ir jaunimą, ir vyresnius žmones reguliariai pasitikrinti net tada, kai žmogus pats nepastebi jokio pakitusio apgamo ar odos darinio. Ypač vizito pas gydytoją neatidėlioti tuo atveju, jei odoje pastebima pakitimų.

T. Raudonio teigimu, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į apgamus: pakitusius, asimetriškus, neaiškiais karštais, kelių spalvų ar didesnius odos darinius ant kūno. Net ir jų nepastebint, bent kartą gyvenime kiekvienas žmogus turėtų atvykti pas onkodermatologą pirminės apžiūros.

„Kviečiame įsitraukti ir artimuosius, ypač moteris, kurios pastebi vyrų odos darinių ar pakitusių apgamų. Prisideda ir kitų sričių gydytojai, taip pat kirpėjai, masažo specialistai, pedikiūrininkai – visi tie, kurie mato apnuogintą kūną. Juk tų darinių gali atsirasti ir nugaroje, šlaunų srityje, viršugalvyje. Melanoma gali atsirasti ir genitalijose, pėdų srityje, tarpupirščiuose, net akių dugne“, – pasak M. Bylaitės-Bučinskienės, akiniai nuo saulės būtini siekiant išvengti ankstyvos kataraktos ir pažaidų akių dugne.

Jaunus žmones S. Valiukevičienė kvietė pasinaudoti Kauno klinikose taikoma teledermatologijos paslauga: „Per pacientų portalą žmonės gali registruotis į dermatologo konsultaciją su sąlyga, kad pateiks savo darinio foto. Per artimiausias 3–5 dienas bus susisiekta, prireikus bus surasta vieta skubiai pasitikrinti. Patikros skubumas priklausys nuo to, kaip atrodo paciento darinys.“

Odos vėžio rizikos veiksniai

Reikėtų atidžiau stebėti savo odą, jeigu:

- Jūsų oda dažnai veikiama UV spindulių (daug laiko praleidžiate lauke arba lankotės soliariumuose);

- Jūsų oda labai šviesi arba strazdanota, lengvai nudega, tačiau neįdega;

- Turite daugiau kaip 50 apgamų;

- Vaikystėje esate nudegę arba daug laiko praleidote saulėje;

- Jūsų šeimoje buvo odos vėžio atvejų;

- Vartojate imunosupresinius vaistus.

Net jei ir turite tam tikrų rizikos veiksnių, kurių pakeisti negalite (pvz., odos tipas, apgamų skaičius), jūs galite reikšmingai sumažinti odos vėžio riziką apsisaugodami nuo saulės spindulių.

Kaip apsisaugoti nuo saulės spindulių ir sumažinti odos vėžio riziką:

- Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su aukštu saulės apsaugos faktoriumi (SPF 50+) kas 2 valandas.

- Dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, galvos apdangalą ir akinius nuo saulės.

- Venkite būti saulėje intensyviausiu UV spindulių laikotarpiu (nuo 11 iki 16 val.).

- Venkite soliariumų.

- Reguliariai apžiūrėkite savo odą ir, kilus mažiausiai abejonei, kreipkitės į gydytoją dermatovenerologą profilaktinės patikros.

Kaip atpažinti piktybinius odos darinius?

Bent kartą per mėnesį reikėtų prieš veidrodį apžiūrėti visą savo kūno odą, nepamirštant galvos odos, kūno raukšlių, pėdų ir tarpupirščių odos.

Ypač atkreipkite dėmesį į šiuos darinius:

- Apgamus, kurie yra asimetriški, nelygiais kraštais, įvairiaspalviai, didesni nei 6 mm arba kurie pastaruoju metu augo arba keitėsi jų spalva arba forma.

- Rausvos spalvos darinius, kurie kraujuoja, blizga arba atrodo kaip žaizdelė, tačiau ilgą laiką nesugyja.

Ar įdegis gali būti sveikas?

- Ne! Įdegis yra jūsų kūno atsakas į UV sukeltą žalą, dėl to tai nėra sveika.

- Tinkamu metu ir naudojant apsaugos priemones gydytojai dermatovenerologai rekomenduoja kažkiek laiko pabūti saulėje, tačiau lankytis soliariumuose jie apskritai nerekomenduoja.

- Vanduo minimaliai apsaugo nuo saulės spindulių, vandens atspindys gali netgi padidinti jūsų gaunamą UV spindulių kiekį.

- Iki 80 proc. spindulių gali pereiti debesis, galite įdegti nepriklausomai nuo oro sąlygų, todėl kremus su SPF reikia naudoti visus metus.

- UV spinduliai nesukelia šilumos jausmo odoje (jį lemia infraraudonieji spinduliai), dėl to net ir nejaučiant karščio odoje arba esant vėjuotam orui reikia nepamiršti saugotis nuo žalingų spindulių.

Nemokamos profilaktinės patikros

Nemokama odos vėžio profilaktinė patikra be išankstinės registracijos birželio 16 d. Vilniuje ir Kaune, Panevėžyje ir Širvintose. Patikrą vykdys ir informaciją apie odos vėžio prevenciją tą dieną teiks gydytojai dermatovenerologai.

Kaune:

Kauno klinikų Ambulatorinės diagnostikos centre, Eivenių g. 2, Kaunas – nuo 9 iki 12 val.

Vilniuje:

• Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastate, Konstitucijos pr. 3, Vilnius – nuo 10 iki 16 val.

• Bendrosios ir estetinės dermatologijos klinikoje CLINIC IN, S. Konarskio g. 2, Vilnius – nuo 14 iki 16 val.

• Sapiegos klinikoje Paupio aikštėje, Aukštaičių g. 12, Vilnius – nuo 10 iki 14 val.