- LRT KULTŪROS laida „Nes man tai rūpi, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie senatvę galvoti ir jai ruoštis reikia jau nuo 30 ar 40 metų. Taip sako lyderystės, asmeninio efektyvumo tobulinimo mokymų lektorė Janina Radvilė. O Vilniaus universiteto (VU) profesorius Albinas Bagdonas tikina, kad, dar jaunystėje ėmusis tinkamų žingsnių, senatvę galima ir atitolinti.
Vaikystėje laukiame, kol suaugsime, jaunystėje, – kol pradėsime gyventi savarankiškai, vėliau laukiame finansinės sėkmės, karjeros. Tačiau yra laikas, kurio niekas nelaukia – senatvė. Ką daryti, kad gyvenimo ruduo būtų šiltas ir saulėtas?
Turi džiaugtis tuo, ką Dievas davė
Pagyvenusių žmonių situacija bei požiūris į senatvę Lietuvoje, J. Radvilės nuomone, priklauso nuo individualaus žmogaus.
„Kiekvienas jaunas žmogus turi džiaugtis tuo, ką jam Dievas davė. Gal gražų kūną. Gražų veidą davė daugumai. Kaip sakoma: jaunas ir gražus, o senas nebe toks gražus darosi. Tačiau su amžiumi žmogus įgyja kitų dalykų. Grožis yra Dievo duotas, bet išmintis, patyrimas, pasiekimai – juos žmogus įgyja pats. Kad nereiktų verkti dėl nebe tokio gražaus veido, vyresnis žmogus tam turi turėti stiprią atsvarą. Žiūrėkite, ar kam nors gali atrodyti žavi pasenusi „barbė“? Tegu būna ji labai gražaus veido, po visokių plastinės chirurgijos operacijų, jeigu tik tiek ir tėra. Vyresnis žmogus turi turėti tiek, kad neliūdėtų dėl blėstančio Dievo duoto grožio“, – įsitikinusi moteris.
Kad tiek senatvės supratimas, tiek jaunystės kulto spaudimas priklauso nuo individualių žmonių skirtumų, sutinka ir A. Bagdonas. „Vieni tai jaučia, kiti nejaučia ir gyvena visiškai laisvai, kaip ir visą savo gyvenimą. Tik tiek, kad šioks toks spaudimas, be abejo, yra artėjant pensiniam amžiui – sunkiau gauti darbą, ypač moterims. Yra tam tikrų nuostatų, bet viskas daugiau priklauso nuo paties suvokiančiojo“, – mano profesorius. Jis pats teigia besijaučiantis laisvai, kaip visada, nepaisant savo amžiaus.
Trečdalis dėl pokyčių neišgyvena
„Manau, kad yra 30–40 proc. žmonių, kurie neišgyvena dėl to, kad pasikeitė. Žinoma, truputėlį gaila, kad sąnariai – nebe tokie lankstūs, kad raumenys – nebe tokie stiprūs“, – kalba jis. Pašnekovo pastebėjimu, net ir naujos partijos orientuojasi tik į jaunimą, o kitose šalyse jis pastebi daugiau išminties, amžiaus vertinimo.
Be to, A. Bagdonas atkreipia dėmesį, kad senatvė apibūdinama labai įvairiai ir šis amžiaus tarpsnis yra gana ilgas ir diferencijuotas: išskiriama ankstyvoji senatvė, vidurinioji ir vėlyvoji. O J. Radvilė tikina nenorinti prisirišti nei prie metų, nei prie statistikos.
Jeigu žmogus nesijaučia senas, jeigu jam gyvenimas įdomus, kodėl jį reikia vadinti senu? Žmogus eina per savo gyvenimą, o gyvenimas yra kelionė, visi žino, kad kelionė – ne atgal, o į priekį.
„Jeigu žmogus nesijaučia senas, jeigu jam gyvenimas įdomus, kodėl jį reikia vadinti senu? Žmogus eina per savo gyvenimą, o gyvenimas yra kelionė, visi žino, kad kelionė – ne atgal, o į priekį. Kodėl reikia skirstyti: jaunas, senas, dar kažkoks? Pensijai mokėti amžius yra nustatytas ir tuo pabaikime“, – mano moteris.
Lyderystės, asmeninio efektyvumo tobulinimo mokymų lektorė tikina, kad dauguma žmonių negalvoja apie vėlyvąjį gyvenimo tarpsnį ir tai rodo blogą gyvenimo vadybą.
„Kiekvienas žmogus pirmiausiai turi vadovauti savo gyvenimui. Kai vadovauji savo gyvenimui, tai žinai, kad vis tiek kažkada pasensi. Apie tai turi galvoti jau tada, kai tau būna 30 ar 40 metų. Reikia svarstyti, ką aš darysiu antroje gyvenimo pusėje, kai gausiu labai mažą lietuvišką pensiją. Turbūt nei vienas nesitiki, kad ji padidės taip smarkiai, kad kiekvienas skraidysime po pasaulį“, – pastebi J. Radvilė.
Turintiems pajamų, ji rekomenduoja jų atsidėti ir taupyti arba įsigyti kažką, kas pajamas užtikrintų senatvėje.
„Ne mažiau svarbu ir tai, ką veiks. Ta veikla kartais gali duoti ir pinigų. Gal savo tiesioginiu darbu užsiimti negalės, bet žmogus gali užsiimti dar daugybe veiklų. Tačiau joms reikia ruoštis, gal reikia dar kažką sužinoti, išmokti, suplanuoti. Galima tą veiklą pradėti jau 10 metų prieš. Toks yra aktyvus žmogus, vadovaujantis savo gyvenimui, ir tada nereikia galvoti: ką man daryti, valstybė manęs neaprūpina“, – pastebi lyderystės, asmeninio efektyvumo tobulinimo mokymų lektorė.
Tačiau J. Bagdonas teigia, kad dauguma žmonių Lietuvoje apie senatvę galvoja iš anksto.
„Darėme didelį tyrimą, ištyrėme daugiau nei 1000 pensinio ir nepensinio amžiaus žmonių, visgi didžioji dalis pensijai ruošiasi. Aišku, su tomis galimybėmis, kurios yra Lietuvoje. Bet yra kitas dalykas – bendraujame su neuropsichologu Linu Bieliausku iš JAV ir jis pasakoja apie kognityvinį rezervą: tie žmonės, kurie jaunystėje yra veiklūs, daug skaito, daug kuria, kažką daro ir pan., jiems senatvė ateina (tai dažniausiai siejama su degeneracinėmis ligomis – Alzheimeriu ir pan.) vėliau – galima 20 metų prailginti savo pažintinį funkcionavimą. Daugelis sako, kad reikia spręsti kryžiažodžius, kai esi senas, iš tiesų tai daryti reikia, kol esi jaunas, tada sukaupiamas visas bagažas, senatvėje jo nebesukaupsi“, – sako VU Specialiosios psichologijos laboratorijos vadovas A. Bagdonas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kurios gydymo įstaigos savinasi pinigus: įrašai yra, bet pacientas paslaugų negauna1
Vien praėjusiais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo paimti 635 tūkstančiai eurų už paslaugas, kurių ligoniai iš tiesų negavo, LNK reportaže pasakojo Valstybinės ligonių kasos laikinoji direktorė Tatjana Golubajeva...
-
Nuo erkinio encefalito – nemokami skiepai2
Ne tik miškuose ir pievose, bet ir parkuose ar soduose besiveisiančios erkės gali užkrėsti pavojinga virusine liga. Nuo balandžio pradžios per 600 miesto gyventojų buvo suteikta galimybė nemokamai gauti pirmąją vakcinos dozę nuo erkinio encef...
-
Tyrimo išvados šokiruoja: vakcinos nuo COVID-19 yra susijusios su sveikatos sutrikimais82
Vakcinos, apsaugančios nuo susirgimo sunkia COVID-19 forma, užsitęsusių šios infekcijos simptomų ar mirties atvejų, turi sąsają su nedideliu neurologinių, kraujo bei širdies ligų padaugėjimu, skelbia naujienų agentūra „Blo...
-
Paaiškino, kada į užsienį vykstama planinių medicinos paslaugų
Pasitaiko, kad dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteikta sveikatos priežiūros paslaugų. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šal...
-
Plaučių uždegimą ir legioneliozę diagnozavo tik užsitęsus negalavimams6
Dvylikametę vargino sausas kosulys, šokinėjanti temperatūra, pykinimas, bendras silpnumas. Šeimos gydytoja šiuos simptomus nurašė sezoniniams virusams. Po dešimties dienų gydymo namuose šeimos gydytojos paskirtais...
-
SAM medikų pritraukimui ir išlaikymui darbo vietose numatė daugiau nei 30 mln. eurų3
Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė jų pritraukimo ir išlaikymo planą, kuriam numatyta daugiau nei 30 mln. eurų. ...
-
Medikai galėtų atsisakyti teikti pagalbą: kaip naujoji tvarka veiks?4
Medikai nuo kitų metų gali įgyti teisę atsisakyti teikti paslaugas pacientams, kurie patys arba jų artimieji kelia grėsmę medikų sveikatai ar gyvybei. Tokios pataisos ir siūloma nauja tvarka sėkmingai skinasi kelią Seime – teliko vienas balsav...
-
Pacientų pavėžėjimą perima valstybė: prasidės gudravimai?6
Nuo liepos 1 d. pacientų pavėžėjimą perima valstybė. Ši paslauga bus apmokama valstybės biudžeto lėšomis iš mokesčių mokėtojų kišenės. Savivaldybės vežios tik pacientus, kuriems reikia hemodializės. Miestų valdžia...
-
Ambicingi planai tobulinant psichikos sveikatos paslaugas: ar pasiteisins?1
Anot Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus, dalykai, šiuo metu labiausiai žalojantys lietuvių psichiką – geopolitika, kalbos apie karą ir kvaišalai. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre v...
-
SAM skelbia konkursą RPLC vadovo pareigoms užimti
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pareigoms užimti. ...