- Marijana Jasaitienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skulptorius, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto profesorius Stasys Žirgulis – Nacionalinės sveikatos tarybos (NST) pirmininkas. Iki šiol tarybai vadovaudavo medikai.
Šias pareigas kauniečiui praėjusią savaitę patikėjo Seimas, kai už menininko kandidatūrą balsavo 76 Seimo nariai. Penkiolika buvo prieš, dvylika susilaikė.
NST įsteigta Lietuvos Respublikos Seimo lygiai prieš 20 metų dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos ir jos įgyvendinimo kaip nepriklausoma, Seimui atskaitinga institucija, atstovaujanti gyventojų sveikatos interesams. Pirmosios kadencijos NST pirmininku buvo išrinktas medicinos profesorius Vilius Grabauskas.
Pernai birželį sudarytoje naujos sudėties NST yra šešiolika narių. Į ją, kaip ir anksčiau, įeina ne tik medikai, bet ir žymūs mokslininkai, aktyvūs visuomenininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
NST misija – analizuoti ir vertinti Lietuvos gyventojų sveikatos būklę, ieškant priežastinių ryšių su teisės aktų, socialinės aplinkos pokyčiais ir kitų ūkio sektorių vykdoma sveikatinimo veikla. Atstovaudama Seimui atskaitingoje organizacijoje autoritetingoms mokslo įstaigoms, visuomeninėms organizacijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir visuomenės sveikatos specialistams, NST turi daryti moksliškai pagrįstas išvadas dėl priimamų sveikatos problemų sprendimų visais lygiais. Jos misija – teikti pastabas ir pasiūlymus dėl visuomenės sveikatos prioritetų ir sveikatos politikos formavimo klausimais, užtikrinti NST atstovaujamų institucijų ir skatinti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų bei visų ūkio sektorių aktyvų dalyvavimą sveikatos politikos formavimo procesuose ir sprendžiant sveikatos problemas.
Nuo šiol NST vadovaus ne medikas. Galbūt žvilgsnis iš šalies bus labiau skvarbus?
– Kas jus iki šiol siejo su NST? – paklausėme kauniečio skulptoriaus S.Žirgulio.
– Žinojau, kad yra tokia Seimo įsteigta ir jam atskaitinga sveikatos politikos vertinimo ir formavimo patariamoji institucija, kuriai vadovavo profesorius Juozas Pundzius. Į Seimo nutarimu patvirtintą naujos sudėties NST esu deleguotas Seimo Kultūros komiteto.
– Kaip vertinate NST funkcijas, veiklą, kokių pokyčių imsitės pirmiausia?
– Manau, kad ankstesnės kadencijos NST vykdė jai pavestas funkcijas, uždavinius, tad stengsimės nesugriauti institucinės atminties, bet, be abejo, visuomet yra ir keistinų dalykų. Pavyzdžiui, sieksime, kad daugiau NST siūlymų, rekomendacijų būtų įgyvendinta.
Sieksime, kad daugiau NST siūlymų, rekomendacijų būtų įgyvendinta.
Noriu atkreipti dėmesį, kad dabartinė NST sudaryta iš šešiolikos narių. Joje yra du Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto deleguoti atstovai, išrinkti iš Lietuvos savivaldybių asociacijos rekomenduotų savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų narių. Septyni nariai deleguoti Seimo Švietimo ir mokslo, Socialinių reikalų ir darbo, Aplinkos apsaugos, Ekonomikos, Kultūros, Kaimo reikalų ir Sveikatos reikalų komitetų. Tai švietimo, socialinių reikalų, aplinkosaugos, ekonomikos, kultūros, kaimo reikalų, medicinos etikos ar teisės specialistai. Tarybos nariais yra trys Seimo Sveikatos reikalų komiteto deleguotų asociacijų, ginančių visuomenės sveikatos, pacientų ar neįgaliųjų interesus, atstovai, trys Lietuvos mokslo tarybos deleguotų mokslo ir studijų institucijų, rengiančių sveikatos priežiūros specialistus, atstovai ir vienas Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos deleguotas sveiką gyvenseną propaguojančių organizacijų atstovas.
Nuo 1990 m. Lietuvos sveikatos sistemoje vyko daug reformų, yra nuveikta nemažai svarbių ir reikšmingų darbų. Pavyzdžiui, gerai išvystyta pirminė sveikatos priežiūra, nes sukurta šeimos gydytojo institucija, bet lieka nemažai ir neišspręstų problemų.
– Kokios jos, kaip vertinate mūsų šalies gyventojų sveikatą?
– Lietuvos gyventojų sveikata nėra gera. Pas mus mažiausia tikėtina gyvenimo trukmė ES. Nuo jos vidurkio atsiliekama šešeriais metais. Asmenų, nurodančių, kad jų sveikata gera, dalis yra mažiausia ES ir itin mažai tokių asmenų yra tarp gaunančiųjų mažiausias pajamas.
Lietuviai alkoholio vartoja daugiau nei bet kuri kita Europos Bendrijos tauta. Reikia pasidžiaugti, kad šiai problemai šiuo metu skiriama daug dėmesio: priimti įstatymai, draudžiantys alkoholio produktų reklamą, sutrumpintas pardavimo laikas ir kt.
Lietuvoje išskirtinai daug savižudybių, nors dedama daug pastangų, siekiant sumažinti šį skaičių. Išlaidos vaistams sudaro didžiausią savo lėšomis dengiamų išlaidų dalį. Nepaisant vykusių reformų, šalyje išlieka didelis ligoninių skaičius – jų yra beveik visose 60 šalies savivaldybių.
Lėtinių neinfekcinių ligų – širdies ir kraujagyslių sistemos, onkologinių ir kitų paplitimas bei mirtingumas nuo jų šalyje yra didesnis nei daugelio kitų ES šalių vidurkis. Tad ligų prevencija, visuotinės sveikos gyvensenos realizavimas – vienas didžiausių iššūkių kiekvienai valstybei. Taryba, skatindama sveikatos visose politikos srityse principo įgyvendinimą, sieks integruoto visų sektorių darbo, sprendžiant šį iššūkį.
– Ką jums reiškia sveikata?
– Galėčiau pacituoti Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą, kad sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas. Aš pats stengiuosi propaguoti sveiką gyvenseną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: Europoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasdien miršta 10 tūkst. europiečių
Širdies ir kraujagyslių ligos lemia 40 proc. mirčių Europoje, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kartu paragindama europiečius mažinti suvartojamos druskos kiekį. ...
-
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda A. Nikolajevienė1
Nuo trečiadienio Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda konkursą laimėjusi Aušra Nikolajevienė. ...
-
NVSC vadovas: Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas
Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys. ...
-
A. Dulkys: šių veiksmų rezultatais paliksime pasidžiaugti kitų kadencijų politikams12
Didesnei daliai Lietuvos savivaldybių inicijavus sveikatos centrų steigimą, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad situacija šiame sektoriuje nuolat gerėja. Visgi, kaip pripažįsta ministras, apčiuopiamus sveikatos reformos rezultat...
-
Batutai – smagi, bet pavojinga pramoga: ekspertai pataria, ko reikėtų vengti
„Nebenoriu šokti, bet man reikia šokti“ gali pasakyti tie, kurie po šokinėjimo ant batuto patyrė traumą. Medikai gąsdina, kad tokių atvejų daugėja, tačiau batutų mėgėjų bendruomenė pabrėžia, kad ne batutai yra pr...
-
Vėl legioneliozės protrūkis: per keturis šių metų mėnesius – 16 susirgusių, trys žmonės mirė1
Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota šešiolika legioneliozės atvejų, trys žmonės mirė, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Bauginanti statistika: kas antras žmogus gali susidurti su vėžiu4
Vėžio prevencinėse programose vis dar dalyvauja per mažai lietuvių – tik apie trečdalis, o išgyvenamumo rodikliai Europos kontekste Lietuvai nėra palankūs. Nacionalinis vėžio institutas (NVI) sako, jog planuojamos naujos ir modernio...
-
NVSC: sergamumas gripu, COVID-19 sumenko, peršalimo ligomis – ūgtelėjo
Praėjusią savaitę fiksuota mažiau užsikrėtimų gripu, koronavirusu, tačiau daugiau – ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Stebisi net medikai: vaikui mieste įkando gyvatė11
Šiaulių ligoninė turėjo neįprastą pacientą. Vaikui mieste įkando gyvatė. Ir nors gydymas vyko sklandžiai, o pirmoji pagalba vaikui suteikta nedelsiant, medikų priežiūroje jam teko praleisti kone savaitę. Anot gydytojų, kilus įtarimui, jog...
-
Vienoje šalies ligoninių – nemokamos skrandžio mažinimo operacijos: kodėl jos tinka ne visiems?3
Sportu ar dietomis nutukimo nesugebėjusius įveikti žmones gelbsti vis populiarėjančios skrandžio mažinimo operacijos. Didelį antsvorį turintiems asmenims šios operacijos atliekamos nemokamai. Tiesa, tik apkūnių chirurgai nesiima operuoti, pac...