- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šią vasarą Lietuvoje nesulaukėme didelių karščių, tačiau atostogaujantys ir savaitgaliais poilsiaujantys vasarotojai kiekvieną šiltesnę dieną stengiasi praleisti gamtoje, pasimėgauti saule ir maudynėmis ežere, upėje ar jūroje. Degintis saulėje sveika ar žalinga? Kaip turėtume elgtis, kad buvimas saulėje duotų kuo daugiau naudos? Pataria Centro poliklinikos gydytoja dermatovenerologė Natalija Rostova.
– Ar naudingi saulės spinduliai žmogaus organizmui?
Saulės spinduliai būtini kiekvienam žmogui. Jie efektyviai naikina mikrobus, padeda įsisavinti baltymus, mikroelementus, vitaminus E, D. Veikiant saulės spinduliams organizme gaminamas vitaminas D, kuris skatina kalcio įsisavinimą, o tai svarbu osteoporozės profilaktikai. Saulės šviesa gera priemonė gydyti depresiją, ji gali sumažinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina visą imuninę sistemą.
– Kiek laiko vasarą būti saulėje?
Kad ir kaip naudingi mums saulės spinduliai, labai svarbu jais nepiktnaudžiauti ir nebūti saulėje pernelyg ilgai. Kiek laiko kaitintis saulėje priklauso nuo žmogaus odos tipo. Šviesios odos, šviesių plaukų, mėlynų ar žalių akių žmonės yra labai jautrūs saulės spinduliams. Jie gali gerokai nudegti odą ir per 10 minučių. Todėl jiems geriau nebūti tiesioginiuose saulės spinduliuose ir daugiau laiko leisti pavėsyje.
– Tamsiaplaukiai, rudaakiai, iš prigimties rusvos odos žmonės paprastai įdega be nudegimų. Jie saulėje gali būti 30 – 40 minučių.
Visiems svarbu teisingai pasirinkti dienos laiką, kada kaitintis saulėje. Geriausia tai daryti iš ryto, nuo 8 iki 10 valandos, paskui reikėtų sukti į pavėsį, būti po saulės skėčiu, nors reikia prisiminti, kad ir pavėsyje galima šiek tiek nudegti.
– Kokias apsaugos priemones naudoti?
Eidami į paplūdimį nepamirškite apsauginio kremo. Baltos odos žmonėms tiks kremas su didesne apsauga – 30-50 SPF (saulės apsaugos faktorius), o tamsaus gymio žmonėms užteks ir 20-30 SPF. Teptis kremu reikia dažnai, kas 1-2 valandas, nes nemažai kremo nuo odos pasišalina su prakaitu ar maudantis.
Primygtinai siūlau kremus pirkti vaistinėse. Tik taip būsite užtikrinti dėl jų kokybės ir išvengsite nepageidaujamo poveikio, kurį gali sukelti neaiškios kilmės ir sudėties preparatai iš parduotuvių.
Kremus su apsauga nuo saulės reikėtų naudoti net ir tada, jei nepoilsiaujate gryname ore, o tiesiog būnate mieste. Tokiu atveju veido odą tinka tepti dieniniu kremu su 10-20 SPF.
– Kaip gali pakenkti per ilgas deginimasis saulėje?
Pernelyg ilgai būnant saulėje galima stipriai nudegti net iki pūslių. Gali paūmėti kai kurios odos ligos, ypač tuo atveju, jei prisideda augalų (pvz., rūtų) poveikis. Saulė pagreitina apgamų atsiradimą ar piktybėjimą, o stiprus pasikartojantis saulės poveikis paskatina senatvinių keratomų atsiradimą sulaukus 35 ir daugiau metų amžiaus. Ultravioletiniai spinduliai gali sukelti kataraktą, kitas akių ligas ar net ir odos vėžį.
– Ar saulė sendina?
Ypač merginos ir moterys, kurios norėdamos gražiau atrodyti daug deginasi, turėtų žinoti, kad tuo pačiu jos savo grožį naikina, nes spartina odos senėjimą. Tai pasireikš ne iš karto, bet po ilgesnio laikotarpio joms raukšlių atsiras greičiau ir daugiau. Pasikartojantis stiprus įdegimas ir nudegimai naikina odos riebalines liaukas, mažina odos elastingumą, didina raukšles, skatina pirmalaikį senėjimą.
– Ar nepakenks kosmetika?
Klaidą daro jaunos merginos, kurios į paplūdimį eina nenusivaliusios makiažo. Būnant saulėje nereikėtų naudoti dekoratyvinės kosmetikos. Nes ji susimaišiusi su karštyje gausiau išsiskiriančiu prakaitu, odos riebalais, dulkėmis ant veido sudaro tarsi plėvelę, kuri neleidžia odai kvėpuoti, užkemša poras. Dėl to paaštrėja tokios ligos kaip jaunatviniai spuogai, provokuojamos įvairios alerginės reakcijos. Jas gali sukelti ir kvepalai, ne vaistinėje pirkti dezodorantai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pusė šalies savivaldybių pasiekė epideminį sergamumo lygį
Pastarąją savaitę sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir koronavirusu ir toliau augo, o pusė šalies savivaldybių pasiekė epideminį sergamumo lygį, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos cent...
-
Rokas Kuliešius bunda po sunkios galvos traumos: šeima kreipiasi pagalbos
Pačiame vasaros įkarštyje sveikas ir gyvenimu besimėgaujantis Rokas Kuliešius, besisupdamas sūpynėse su draugais, patyrė sunkią galvos traumą – jam tiesiai ant galvos nukrito konstrukcijos neatlaikęs trosas su kabliu. Praėjus kiek...
-
Skubiosios pagalbos kabinetas – be šios srities gydytojų?
Nuo šių metų visuose miestuose savaitgaliais turėtų veikti skubiosios medicinos kabinetai. Šiauliuose pacientų išties daug, vadinasi, kabinetas pasiteisino ir palengvino ligoninei naštą. Deja, jau po pirmojo savaitgalio paai&s...
-
Proveržis: šią grėsmingą ligą gydys žymiai paprasčiau
Širdies nepakankamumas – dažna ir grėsminga diagnozė, tačiau medikai turi gerų žinių – pasiektas gydymo proveržis. Santaros klinikos pradėjo taikyti naują procedūrą, implantuodami specialius spaustukus per kateterį, be jokio pj...
-
Sportas – be streso ir savęs alinimo
Tyrimai rodo, kad sportuodami kai kurie žmonės patiria nepatogumą, gėdą dėl savo kūno, nuolat tikrina savo atvaizdą veidrodžiuose ar kitaip kontroliuoja savo išvaizdą. Taip dažniau elgiasi žmonės, jaučiantys kūno svorio stigmą, nepasitik...
-
Po vėžio operacijos – nežinia: Simona Milinytė prabilo apie miglotą ateitį
Dainininkė ir aktorė Simona Milinytė išgyvena sunkias akimirkas. Po Los Andžele atliktos sudėtingos žarnyno vėžio operacijos gijimas – ypač sunkus, o ramybės neduoda ir drastiški mitybos pokyčiai. Pokalbyje su LNK.lt Simona papas...
-
Ilgalaikis stresas keičia žmogaus kūną ir mintis: kaip su tuo kovoti?
Net jei žmogus atrodo emociškai stiprus, saulės trūkumas, rūpesčiai darbe ar asmeniniame gyvenime, sezoninės ligos gali kelti nemažai streso. Ilgainiui tai ne tik iššaukia neigiamas emocijas, tačiau gali išprovokuoti panikos...
-
Lietuvą masiškai apniko klastingi kraujasiurbiai: iki pandemijos – vienas žingsnis?
Lietuvą masiškai apniko blakės. Taip nutiko dėl to, kad lietuviai ėmė vis daugiau keliauti, o neapsižiūrėję šių greit plintančių kraujasiurbių parsiveža namo. Kasmet blakių skaičiai šokteli daugiau nei 20 proc. Specialistai...
-
Mokslininkai ragina keisti požiūrį į nutukimą: remtis reikia ne vien KMI rodikliu1
Mokslininkai siūlo pradėti kitaip žiūrėti į nutukimą ir jo nebediagnozuoti remiantis vien kūno masės indeksu (KMI). Žurnale „The Lancet“ teigiama, kad nustatant bendrą paciento sveikatos būklę daug naudingesnis yra kitas rodiklis &ndas...
-
Pernai paaukota daugiausia kraujo Lietuvos donorystės istorijoje1
Praėjusiais metais neatlygintinai paaukota daugiausia kraujo šalies donorystės istorijoje, antradienį pranešė Nacionalinis kraujo centras (NKC). ...