- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausia apklausa parodė, kad stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc.lietuvių. Dėl to dažnas susiduria su nemiga, galvos ir širdies skausmu, panikos atakomis. Dažniausios streso ir nerimo darbe priežastys – dideli krūviai, nesutarimai su kolegomis ar vadovo palaikymo stoka, nemėgstamas darbas ar įvairūs asmeninio gyvenimo įvykiai. Stresas ir nerimas turi didžiulės įtakos žmonių fizinei ir emocinei savijautai, bet nebūtinai neigiamos.
Apie tai kiek ir kokį stresą bei nerimą žmonės patiria darbe pasakojo „Adform“ produkto operacijų vadovė atstovė Justina Andrijauskaitė-Karpovičė.
– Kokie yra rezultatai?
– Tyrimas parodė, kad stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc. lietuvių. 22 proc. patiria aukštą arba labai aukštą nerimą ir stresą, o dar 22 proc. – vidutinį stresą.
– Kodėl jiems kyla tas stresas?
– Pagrindinės priežastys: 42 proc. – dėl didelio darbo krūvio darbe, 38 proc. –dėl asmeninių įvykių ir situacijų. Tai parodo, kad tas stresas, kurį mes patiriame darbe, nėra vien dėl to, kas vyksta darbe. Įtakos turi ir namų aplinka, asmeniniai įvykiai, pasaulyje ir Lietuvoje vykstantys įvykiai.
– Kaip jiems pasireiškia stresas?
– Didžioji dalis respondentų, 40 proc., nurodė, kad stresas jiems pasireiškia nemigos, miego sutrikimais. Kita dalis, penktadalis nurodė, kad jaučia padažnėjusį širdies plakimą ir jaučia skausmus širdies srityje ir vienas iš dešimties nurodė, kad patiria panikos atakas, pykinimą, sutrikusį kvėpavimą.
– Jūs taip pat išgyvenate šias emocijas. Kaip su jomis tvarkotės?
– Su nerimu gyvenu jau daug metų. Dažniausiai jaučiu tokį pakankamai valdomą lygį, bet kartais dėl įvairių darbinių situacijų, asmeninių aplinkybių stresas padidėja iki tikrai aukšto lygio. Svarbiausia, stebėti savo nerimą, susidraugauti ir jį valdyti. Jeigu ištiko didelis priepuolis, bandyti lėtinti širdies plakimą per kvėpavimo pratimus. Bandyti nukreipti mintis. Geras metodas –„333“. Jeigu taip nutiko, įvardinti sau tris daiktus, kuriuos matau aplinkoje, įvardinti tris pojūčius, kuriuos jaučiu savo kūne ir tris kvapus, kuriuos jaučiu aplink. Taip pabandyti valdyti savo greitai lekiančias mintis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Neuromokslininkė Urtė Neniškytė papasakojo apie streso ir nerimo pasekmes bei nerimo valdymo būdus.
– Ar stresas ir nerimas turi tik neigiamas pasekmes?
– Jeigu mes neturėtume visiškai jokio streso, tai mes nieko nepadarytume. Bet tas stresas, kurį mokslininkai vadina „eu“ stresu, geruoju stresu – ženkliai mažesnis nei tas stresas, kurį mes patiriame kiekvieną dieną. Lietuvoje mes gana dažnai padarome per mažai, kad mūsų darbuotojai jaustų to streso mažiau. Nerimas – evoliuciškai svarbi emocija, kuri padėjo mums išlikti. Mes jos neišvengsime. Svarbu atskirti, kada nerimas jau tampa patologiniu. Nerimo sutrikimai – vieni dažniausių neuropsichiatrinių sutrikimų, kurių pasireiškimas per visą gyvenimą gali siekti iki 30 proc. Tai reiškia, kad trečdalis žmonių gyvena tokiame nerimo lygyje, kuriam jau reikia pagalbos. Tai tikrai nereikia bijoti kreiptis į specialistus, galima pradėti nuo šeimos gydytojo, jeigu manote, kad tas nerimas jums jau trukdo funkcionuoti. O visas kitas nerimas, su kuriuo mes gyvename, jeigu mes reflektuojame iš kur jis kyla, mes galime patys padėti sau atskirti tas situacijas ir pakeisti savo reakcijas į jas.
Labai svarbi mūsų genetika. Nerimo lygis – paveldimas dalykas. Jis priklauso ir nuo to, kokie mūsų tėvai. Aišku, sunku atskirti, kur yra paveldėtas nerimas, o kur ne. Žmonės, kurie patiria nerimą, žymiai rečiau patenka į nelaimingus nutikimus, nes jie – atsargesni. Jų vaikai rečiau patenka į nelaimingus atsitikimus, nes jie juos saugo.
Vienas iš treniravimo būdų – kognityvinė elgesio terapija. Mes pastebime, kad šios terapijos taikymas keičia smegenų aktyvumą. Ji gali priartinti žmogų prie to įprasto žmonių smegenų aktyvumo, kurie nepatiria per daug nerimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paskelbtas Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatai paraiškas gali pateikti iki gegužės 29 dienos imtinai. ...
-
PSO: Europoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasdien miršta 10 tūkst. europiečių
Širdies ir kraujagyslių ligos lemia 40 proc. mirčių Europoje, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kartu paragindama europiečius mažinti suvartojamos druskos kiekį. ...
-
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda A. Nikolajevienė1
Nuo trečiadienio Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda konkursą laimėjusi Aušra Nikolajevienė. ...
-
NVSC vadovas: Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas
Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys. ...
-
A. Dulkys: šių veiksmų rezultatais paliksime pasidžiaugti kitų kadencijų politikams12
Didesnei daliai Lietuvos savivaldybių inicijavus sveikatos centrų steigimą, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad situacija šiame sektoriuje nuolat gerėja. Visgi, kaip pripažįsta ministras, apčiuopiamus sveikatos reformos rezultat...
-
Batutai – smagi, bet pavojinga pramoga: ekspertai pataria, ko reikėtų vengti
„Nebenoriu šokti, bet man reikia šokti“ gali pasakyti tie, kurie po šokinėjimo ant batuto patyrė traumą. Medikai gąsdina, kad tokių atvejų daugėja, tačiau batutų mėgėjų bendruomenė pabrėžia, kad ne batutai yra pr...
-
Vėl legioneliozės protrūkis: per keturis šių metų mėnesius – 16 susirgusių, trys žmonės mirė1
Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota šešiolika legioneliozės atvejų, trys žmonės mirė, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Bauginanti statistika: kas antras žmogus gali susidurti su vėžiu4
Vėžio prevencinėse programose vis dar dalyvauja per mažai lietuvių – tik apie trečdalis, o išgyvenamumo rodikliai Europos kontekste Lietuvai nėra palankūs. Nacionalinis vėžio institutas (NVI) sako, jog planuojamos naujos ir modernio...
-
NVSC: sergamumas gripu, COVID-19 sumenko, peršalimo ligomis – ūgtelėjo
Praėjusią savaitę fiksuota mažiau užsikrėtimų gripu, koronavirusu, tačiau daugiau – ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Stebisi net medikai: vaikui mieste įkando gyvatė11
Šiaulių ligoninė turėjo neįprastą pacientą. Vaikui mieste įkando gyvatė. Ir nors gydymas vyko sklandžiai, o pirmoji pagalba vaikui suteikta nedelsiant, medikų priežiūroje jam teko praleisti kone savaitę. Anot gydytojų, kilus įtarimui, jog...