Skendimai yra pasaulyje yra trečia, o Lietuvoje antra pagal dažnumą mirties priežastis dėl nelaimingų atsitikimų. Visame pasaulyje kasmet dėl šios priežasties netenkama daugiau kaip 400 tūkst. žmonių. Vaikų netekčių dėl išorinių veiksnių statistikoje žūtys vandenyje užima antrą vietą pagal dažnumą. Pagal naujausios Pasaulio sveikatos organizacijos Vaikų traumų prevencijos pasaulinės ataskaitos duomenis, nuskendimai sudaro apie 28 proc. visų vaikų netyčinių trauminių mirties priežasčių. Daugiau nei 90 proc. šių mirčių įvyksta mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse ir šeimose. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja tarptautinį ir nacionalinį dėmesį sutelkti į skendimų prevenciją, į žalą, padaromą šalies ekonomikai, bendruomenėms ir šeimoms.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, vaikų iki 19 metų Lietuvoje nuskęsta daugiausiai. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai skendimus, kaip didžiulę visuomenės sveikatos grėsmę, ypač akcentuoja Baltijos šalyse, kur yra daug atvirų vandens telkinių. Tyrėjų nuomone, išgelbstima tik apie 10 proc. skęstančių vaikų, t. y. vienas iš dešimties. Lietuvoje 2014 metais ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo 201 kartą: jie ištraukė 84 skenduolius ir išgelbėjo 17 žmonių. 2015 metais ugniagesiai dirbo vandenyje ir ant ledo 81 kartą. Šių darbų metu jie ištraukė 29 skenduolius bei išgelbėjo 25 gyventojus, iš jų 3 vaikus. Palyginti su 2012 metų duomenimis (aut. past. nuskendo 291 žmogus), nuskendusių žmonių skaičius sumažėjo.

Vaikų paskendimai yra didelė problema Lietuvoje, o prevencinės priemonės įgyvendinamos dar visai neseniai. Norėdamas suburti bendrai diskusijai suinteresuotas institucijas, analizuoti, diskutuoti bei ieškoti bendradarbiavimo formų, siekdamas užtikrinti vaikų ir jaunimo saugą, kurti efektyvias prevencines priemones, užtikrinančias gyvybės, kaip pagrindinės vertybės, išsaugojimą, modeliuoti efektyvias vaikų ir jaunimo išgyvenimo įgūdžių bei sveikos gyvensenos ugdymo formas, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Lietuvos vaikų ir jaunimo centru organizavo forumą „Skęstančiojo reikalas neskęsti".

Kitose Europos šalyse skendimų prevencija jau turi gilias šaknis ir ją pasitelkus išgelbstima daugybė vaikų gyvybių. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad vaikystėje pradėjus diegti atsargaus ir atsakingo elgesio vandenyje įpročius bei išmokius plaukti, ateityje galima išvengti daugybės skaudžių netekčių.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laura Bačinskienė forumo dalyviams kalbėdama apie lietuvių požiūrį į esmines skendimų prevencijos priemones teigė, kad, pagal Klaipėdos mieste atliktos apklausos duomenis, tėvai sutinka, kad plaukimas yra naudingas sveikatai ir supranta jo svarbą žmogaus gyvenime (80,6 proc.). Mokančių plaukti tėvų vaikai dažniau patys moka plaukti, lyginti su nemokančių plaukti tėvų vaikais (71 proc.). Taip pat tėvai norėtų, jog jų vaikai per kūno kultūros pamokas būtų mokomi plaukimo įgūdžių (91 proc.) bei sutinka, kad mokytis plaukti vaikui geriausia baseine (95 proc.). Vieni pedagogai rekomenduoja mokyti plaukti vaikus nuo 1 iki 5 metų (57 proc.), o kiti nuo 6 iki 10 metų (36 proc.).

„Mes galėtume prisitaikyti jūrinių ir ežeringų valstybių, tokių šalių kaip Naujosios Zelandijos, Australijos, skendimų prevencijos patirtį, " sakė Laura Bačinskienė.
Kodėl Olandijos patirtis būtų naudinga Lietuvai ir investicijas į vaikų mokymą plaukti bei išgyvenimo įgūdžių ugdymo kainą pristatė verslininkas iš Olandijos Richard Schrijer. Jis sakė, kad Olandijos tėvų nereikia įtikinėti, kad vaikas turi mokėti plaukti. Olandai mano, kad vaikas turi gerai plaukti ir kad švietimas šioje srityje yra svarbus (84 proc.),  Olandijoje dauguma vaikų, jaunesnių nei 15 metų, turi A, B ar C ir plaukimo diplomus (93 proc.). Olandai mokydami vaiką plaukti pirmiausia dėmesį kreipia į saugumą ir patogumą (moko elgsenos prie vandens ir vandenyje), o tik vėliau sukoncentruoja dėmesį į plaukimo techniką. Jie kelia labai griežtus reikalavimus mokytojams. Plaukimo mokytojai turi motyvuoti vaikus mokytis plaukti, o ne barti už technines plaukimo klaidas.