- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojai vis labiau domisi maisto sauga. Trys ketvirtadaliai apklaustųjų nurodė, kad jiems yra svarbi informacija, kuri yra pateikta ant etiketės. Šis skaičius prieš 8 metus buvo 17 proc. mažesnis. Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių nėra patenkinti etiketėse pateikiama informacija, tačiau situacija lyginant su 2005 m. šiek tiek pagerėjo. Tai paaiškėjo po Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos maisto saugos klausimais.
Dauguma apklaustųjų (62 proc.) domisi su maisto sauga susietomis problemomis. Dauguma (74 proc.) stengiasi nevartoti maisto, kuris, kaip manoma, nėra sveikas vartojimui. Dažniau tai moterys (80 proc.), dirbantys specialistai su aukštuoju išsilavinimu (88 proc.).
„Tyrimas atskleidė daug įdomių detalių apie gyventojų nuomonę dėl maisto, jo saugos ir informacijos apie jį. Iš karto į akis krenta tai, kad praktiškai visiems apklaustiesiems vienodai svarbi maisto kokybė, galiojimas laikas ir kaina. Kitaip sakant, svarbiausia – kokybės ir kainos santykis. Šį santykį vartotojas geriausiai gali nustatyti skaitydamas informaciją ant produkto etiketės“, – sako V. Mazuronis.
Atliktas tyrimas parodė, kad beveik visiems respondentams svarbiausia yra maisto kokybė (96 proc.), galiojimo data (94 proc.) ir kaina (92 proc.).
Trys ketvirtadaliai (75 proc.) apklaustųjų nurodė, kad jiems yra svarbi informacija, kuri yra pateikta ant etiketės. Svarbiausia etiketėje yra vartojimo terminas (73 proc.).
Palyginimui, 2007 m. vasarį taip pat buvo pateiktas klausimas apie etiketes kaip informacijos šaltinį (Lietuvos vartotojų instituto užsakymas). Tuomet buvo ženkliai mažiau teigiančių, kad kreipia dėmesį į etiketėse pateikiamą informaciją (58 proc.).
Arti pusės apklaustųjų nurodė, kad kreipia dėmesį į produkto sudėtį – 48 proc., įvairius užrašus („natūralus“, „ekologiškas“) – 45 proc. ir maisto priedų, žymimų E raide, kiekį – 44 proc. Palyginus su prieš 10 metų buvusia situacija, gyventojai šiandien dvigubai daugiau dėmesio skiria „E priedams“ (2005 m. – 23 proc.).
Mažiau etiketėje žiūrima, koks produkto gamintojas, koks prekinis ženklas, kokia yra produkto energetinė vertė.
Į klausimą kas nepatinka etiketėse respondentai dažniausiai (68 proc.) nurodė, kad etiketėse užrašai yra rašomi smulkiu šriftu, todėl yra sunku perskaityti informaciją. Ypač dėl to skundžiasi pagyvenę (virš 60 metų) žmonės – 83 proc.
„Tai rodo, kad gyventojai nėra patenkinti, kaip informacija pateikiama ant etikečių. Ypač aktualus yra per mažo šrifto dydžio ant produkto etiketės klausimas. Natūralu, kad vyresniems žmonėms tai sukelia daug nepatogumų, jie negali perskaityti etiketės ir priimti geriausią sprendimą ar pirkti prekę,“ – teigia V. Mazuronis.
Rečiau respondentai nurodė, kad nėra pateikiama visa informacija – 35 proc., piešiniai užgožia tekstą – 29 proc., nėra kontrasto tarp fono ir teksto – 21 proc., nesupranta ant etiketės pateiktos informacijos – 20 proc.
2005 m. gyventojų buvo klaustas toks pat klausimas apie informaciją ant etikečių. Tuomet nepatenkintų ant etikečių pateikiama informacija buvo keliais procentais daugiau.
„Tai, kad daugiau nei trečdalis gyventojų mano, kad etiketėje pateikiama ne visa informacija – neramina. Greičiausiai taip atsakę yra labiau įsigilinę ir pasiskaitę, žino kas turėtų būti produkte ir kas rašoma ant etiketės. Turėtume daugiau dėmesio skirti etikečių klausimui. Žmonės turi teisę žinoti, už ką jie moka pinigus“, – įsitikinęs EP narys V. Mazuronis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ligonių kasos primena: baigę mokyklą, nepamirškite pasirūpinti sveikatos draudimu7
Ligonių kasų specialistai baigiantiems mokslus jaunuoliams primena, kad prasidėjęs naujas gyvenimo etapas atneša ir naujų įsipareigojimų: vienas iš jų – pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). ...
-
Šiemet šalies medikai atliko 190 transplantacijų3
Dviejuose Lietuvos transplantacijos centruose, LSMUL Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikos iš viso šiemet atlikta 190 organų, audinių ir ląstelių transplantacijų. ...
-
Eilių gydymo įstaigose problemos sprendimas – ligoninė, kurioje nedirba nė vienas gydytojas?8
Ar įsivaizduojate ligoninę, kurioje nedirba nė vienas gydytojas? Būtent tokia duris atvėrė Danijoje, Helsinjoro regione. Ligoninei vadovauja tik slaugytojos ir ji skirta pacientams, kurių būklė yra per sunki, kad liktų namie, tačiau pakankama, kad a...
-
Apie ligoninę, kurioje nedirba nė vienas gydytojas6
Ar įsivaizduojate ligoninę, kurioje nedirba nė vienas gydytojas? Būtent tokia duris atvėrė Danijoje. Ligoninei vadovauja tik slaugytojos ir ji skirta pacientams, kurių būklė yra per sunki, kad liktų namie, tačiau pakankama, kad apsieitų tik su slau...
-
Pacientui Lenkijoje bus persodintos Lietuvos donoro kepenys
Lenkijos medikams trečiadienį perduotos Lietuvos donoro kepenys, kurios bus persodintos transplantacijos Varšuvoje laukiančiam pacientui. ...
-
Prakalbo apie itin agresyvų vėžį: svarbiausia – atkreipti dėmesį į bet kokį darinį ant odos6
Penktadienį trijuose didžiausiuose šalies miestuose visiems norintiems nemokamai tikrino odą. Pasirodo, odos vėžys yra vienas dažniausiai diagnozuojamų vėžių pasaulyje. Statistika liūdna ir Lietuvoje, kasmet čia nustatoma 2 tūkst. naujų od...
-
Darželio auklėtoja nusprendė paaukoti kepenis 5-erių metų berniukui9
Vaikų darželio auklėtoja nusprendė paaukoti dalį savo kepenų buvusiam auklėtiniui. ...
-
Kaip atpažinti panikos priepuolį ir kaip elgtis jam ištikus?6
Staigus baimės ir nerimo jausmas, stipriai plakanti širdis, šaltas prakaitas, drebulys, dusulio pojūtis – mokslininkai skaičiuoja, kad šių panikos priepuolio simptomų bent kartą gyvenime yra patyrę maždaug 35 proc. žmonių. ...
-
Procedūra povandeninį laivą primenančioje kapsulėje – ir nemokamai: įvardijo naudas ir rizikas2
Gydymas deguonimi specialiose kamerose – dalis specialistų procedūrą pristato kaip panacėją – itin veiksmingą būdą sustiprėti ar net pasveikti nuo nemažo skaičiaus skirtingų susirgimų ar traumų. Apie veiksmingumą pasisako ir medikai,...
-
VK: atsisakius vietos ribojimų, dalis teismo psichiatrijos ekspertizių greitėtų pusmečiu
Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės galėtų būti atliktos iki pusmečio greičiau, jei nebūtų ribojama jų atlikimo vieta, konstatavo auditą atlikusi Valstybės kontrolė. ...