- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybėje svarstoma galimybių pasą taikyti nuo 12 metų, panaikinti testavimosi alternatyvą ir paankstinti revakcinaciją, praneša LNK.
„Šiuo metu vyksta diskusijos, kad amžiaus ribą reikėtų pamažinti – galbūt iki 12 metų. Taip pat svarstoma galbūt atsisakyti testų. Kol kas sprendimai nėra priimti, bet diskusijos tikrai vyksta“, – teigė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.
Vilnietė Vaida augina 11 metų dukrą. Moteris tokios naujos tvarkos ir nesupranta, ir nepritaria. Logiškai mąstant, tai reikštų, jog po metų dukrą reikėtų skiepyti.
„Tikrai nenorėčiau tokio amžiaus vaiko skiepyti. Labai nenorėčiau, kad priimtų šitą nuosprendį, kad nuo 12 metų reikėtų galimybių paso“, – tikino Vaida.
Šiuo metu vaikus galima skiepyti nuo 12 metų, galimybių pasas išduodamas nuo 16 metų. Tad, pavyzdžiui, nepasiskiepijęs ar net sergantis penkiolikmetis gali visur laisvai judėti. Dabar pro patikrą praeinantiems paaugliams būna, kad tenka rodyti dokumentą, kadangi iš akies įvertinti amžių ne visada paprasta.
„Priklauso nuo to, kaip vaikas atrodo. Jeigu atrodo, kad tai – tikrai mažas vaikas, tai kokia prasmė man prašyti? Bet jeigu atrodo, kad yra bent 16 metų, tada – taip“, – aiškino apsaugos darbuotojas Simonas.
Simonas pastebi, kad nors tokio reikalavimo ir nėra, kai kurie vaikai galimybių pasus jau turi ir noriai juos rodo.
Tikrai nenorėčiau tokio amžiaus vaiko skiepyti. Labai nenorėčiau, kad priimtų šitą nuosprendį, kad nuo 12 metų reikėtų galimybių paso.
„Yra nemažai atvejų, kai 13–14 metų merginos ateina su savo pasu“, – pasakojo Simonas.
Sveikatos apsaugos ministerija plačiau situacijos nekomentavo, tačiau pridūrė: pakeitimai dar nėra galutinai suderinti. Jei Vyriausybė pritartų, galimybių pasas nuo 12 metų įsigaliotų gruodį.
Ekspertai pridūrė, jog vaikai yra mobiliausia grupė, tad virusą lengvai gali pernešti.
„Kad labai sunkiai vaikai sirgtų, yra reti atvejai. Dažniausiai būna, kad jie turi gretutinių ligų. Juos verta paskiepyti, bet dabar mums tai nėra aktualiausia problema“, – komentavo imunologas Marius Strioga.
Dar vienas iš siūlymų – įvesti galimybių paso galiojimą. Terminas – septyni mėnesiai. Po to tektų skiepytis vėl. Ekspertai tarėsi ir dėl revakcinacijos paankstinimo, kad trečiąja doze pasiskiepyti būtų galima anksčiau nei praėjus pusmečiui po antros dozės.
„Dabartiniai tyrimai rodo, kad po trijų keturių mėnesių visų vakcinų, išskyrus „Moderna“, apsauga reikšmingai mažėja. Ypač delta atmainos kontekste“, – teigė M. Strioga.
„Dėl sustiprinančios dozės skyrimo laiko laukiama Europos vaistų agentūros ir Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos rekomendacijų“, – rašė Sveikatos apsaugos ministerija.
Artimiausiu metu pasirodys, ir kas užsikrėtė per Vėlines. Anot vyriausiosios epidemiologės L. Ašoklienės, situacija dabar labai sudėtinga. Nepaisant skiepijimosi, šiuo metu užsikrėtimų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o šios bangos piko dar nesame pasiekę. Valdžiai įtampą kelia ir artėjantis kalėdinis laikotarpis. Ar bus dar vienas karantinas? Klausimas lieka atviras. Kol kas Vyriausybė apie galimus pokyčius plačiau nekomentuoja, sprendimus numatoma priimti trečiadienį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis10
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas2
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai5
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių4
„Northway“ inf. ...