- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonės netekę dalies darbingumo tampa vis aktyvesni darbo rinkoje, tačiau jiems sunkiau rasti aukštesnės kvalifikacijos darbą, o jų darbo pajamos trečdaliu mažesnės už kitų dirbančiųjų. Minint Žmonių su negalia dieną, „Sodra“ apžvelgė netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjų situaciją darbo rinkoje.
Darbingumo lygį nustato tarnyba
Negalią turintys žmonės gali kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuri pripažįsta juos iš dalies darbingais arba nedarbingais. Žmonės, kurie pagal tarnybos išvadą yra netekę 45 proc. ar daugiau darbingumo, gali kreiptis į „Sodrą“ dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo.
Kad pensija būtų paskirta, reikia turėti tam tikrą socialinio draudimo stažą, kuris skiriasi priklausomai nuo gavėjo amžiaus. Pavyzdžiui, 21 metų žmogui minimalus stažas netekto darbingumo pensijai gauti yra 2 mėnesiai, 35 metų žmogui minimalus stažas – 2,5 metų, 50 metų amžiaus reikia turėti bent 10 metų stažo.
Šiuo metu Lietuvoje yra 150 tūkst. netekto darbingumo ir invalidumo pensijos gavėjų. 20 tūkst. žmonių netekę 75–100 proc. darbingumo. Pusė netekto darbingumo pensijos gavėjų – 75 tūkstančiai žmonių – yra netekę 60–70 proc. darbingumo. 55 tūkst. žmonių su negalia yra netekę 45–55 proc. darbingumo.
42 tūkst. dalies darbingumo netekusių žmonių toliau dirba.
Netekusių darbingumo skaičius auga su amžiumi
Pastebima tendencija – didesnę dalį netekto darbingumo pensijos gavėjų sudaro vyresnio amžiaus žmonės. Kas penktas 55–65 m. amžiaus gyventojas gauna netekto darbingumo pensiją.
Vis dėlto, įvairiose amžiaus grupėse netenkama bent dalies darbingumo. Iš visų 35 metų amžiaus gyventojų 2 proc. gauna netekto darbingumo pensiją, iš 55 metų amžiaus gyventojų – 13 proc. gauna netekto darbingumo pensiją.
Sulaukus pensinio amžiaus renkamasi tarp netekto darbingumo ir senatvės pensijos, todėl nuo 65 gyvenimo metų netekto darbingumo pensijos gavėjų skaičius sumažėja – ją gauna apie 2 proc. to amžiaus žmonių.
Per metus netekto darbingumo pensijoms skiriama pusė milijardo eurų
Išlaidos netekto darbingumo pensijoms yra antros pagal dydį – po senatvės pensijų – „Sodros“ patiriamos išlaidos. 2021 metais netekto darbingumo pensijoms skirta 541 mln. eurų. Tai sudaro 11 proc. visų „Sodros“ mokamų pensijų ir išmokų.
Netekto darbingumo pensijos, kaip ir kitos socialinio draudimo pensijos, kiekvienais metais yra indeksuojamos ir padidėja.
Pensijos dydis priklauso nuo netekto darbingumo lygio. Netekę 75–100 proc. darbingumo gauna 458 eurų dydžio pensiją, netekę 60–70 proc. darbingumo – 368 eurų, netekę 45–55 proc. darbingumo – 212 eurų.
Netekto darbingumo pensijos gavėjų aktyvumas darbo rinkoje vis didėja
Aktyvumas darbo rinkoje priklauso nuo netekto darbingumo lygio. Pusė žmonių netekusių 45 proc. darbingumo toliau dirba. Iš netekusių 70 proc. darbingumo dirba kas ketvirtas žmogus.
Žmonės su negalia tampa vis aktyvesni darbo rinkoje. Šiais metais dirbo 36 proc. visų netekto darbingumo pensijos gavėjų iki 63 metų amžiaus grupėje. Palyginti, 2010 metais dirbančiųjų buvo 25 proc.
Netekto darbingumo pensijos gavėjų darbo pajamos trečdaliu mažesnės už vidurkį
Šių metų rugsėjį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, siekė 1774 eurus. Dirbančių netekto darbingumo pensijos gavėjų darbo pajamos buvo 1225 eurai prieš mokesčius.
Kuo didesnis netekto darbingumo lygis, tuo mažesnės darbo pajamos, tačiau didesnė netekto darbingumo pensija. Taigi, mažesnes darbo pajamas kompensuoja išmokos. Įvertinus pensijos dydį, visų apdraustųjų bendrai ir netekto darbingumo pensijos gavėjų vidutinės pajamos į rankas susilygina.
Visų apdraustųjų darbo pajamos „į rankas“ vidutiniškai sudaro 1 113 eurų. Dirbančių žmonių su negalia vidutinės pajamos (kartu sudėjus darbo pajamas ir netekto darbingumo pensiją) siekia 1 117 eurų į rankas.
Žmonės su negalia dirba įvairios kvalifikacijos darbus
22 proc. netekto darbingumo pensijos gavėjų dirba specialistais (verslo ir administravimo specialistais, sveikatos, mokymo specialistais).
20 proc. atlieka kvalifikacijos nereikalaujančius darbus: dirba valytojais, nekvalifikuotais gavybos, statybos, pramonės ir transporto darbininkais, buitinių atliekų surinkėjais.
14 proc. dirbančių netekto darbingumo pensijos gavėjų – paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjais, 13 proc. – kvalifikuoti darbininkai (maisto gamintojai, medienos meistrai, siuvėjai, metalo apdirbimo darbininkai), 11 proc. – įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Dargis: užsieniečių smulkiajam verslui reikėtų naikinti prievolę dėl lietuvių įdarbinimo
Užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų naikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojus, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis. ...
-
A. Romanovskis: žala už nukritusiame lėktuve gabentas siuntas gali būti pilnai neatlyginta
Vilniuje pirmadienio rytą nukritus bendrovės DHL krovininiam orlaiviui, kai kurių jame gabentų siuntų savininkams žala nebūtinai bus pilnai atlyginta, sako Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. ...
-
Ant VERT stalo – nauji elektros bei dujų tarifai3
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį ketina patvirtinti maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...