- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kuriems verslininkams toliau importuojant rusiškus grūdus į Lietuvą, advokatas Gintautas Bartkus mano, kad tokiai veiklai stabdyti reiktų imtis nacionalinių sankcijų. Anot jo, kadangi dalis Europos vyriausybių yra vis dar priverstos pirkti tam tikrus resursus iš Kremliaus režimo, susitarti Europos Sąjungos (ES) lygmeniu gali būti sudėtinga, o procesas gali užtrukti.
„Aš sakyčiau, kad mes esame nepakankamai išradingi. Mes kažkaip labai linkę kliautis ES. Bet aš norėčiau, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys būtų ir naujų ekonominių sankcijų iniciatorės, bet kartu siūlytų ir priimtų nacionalines sankcijas, kurios gali būti nemažiau veiksmingos darant poveikį agresoriui“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė G. Bartkus.
„Ekonominiai santykiai yra pakankamai sudėtingi ir kai ko išvengti negalime. Dėl to nesakyčiau, kad tai būtinai Europinio lygmens sankcijos. Nes aišku, kad dėl Europinio lygmens susitarimas yra būtinas ir kartais jis yra sudėtingas. Tai reikia galvoti ir apie nacionalines sankcijas. Nes yra daug sričių, kur būtų galima įvesti apribojimus“, – aiškino jis.
Teisininkas paminėjo, kad dėl tokių prekybos apribojimo instrumentų Lietuva galėtų tartis ir su kitomis Baltijos bei Centro ir Rytų Europos valstybėmis.
Taip pat, anot jo, priimant naujus apribojimus reikia prisiminti, kad net oficialiai nepriklausomas verslas Rusijoje prisideda prie jos agresijos prieš Ukrainą vykdymo.
„Šaliai agresorei vykdant karą, viskas sutelkta tam tikslui pasiekti. Tai neturėtume vertinti, kad kažkokie nepriklausomi verslininkai Rusijoje vykdo veiklą nepriklausomai nuo valstybės. Tikrai taip nėra, tai yra viso mechanizmo dalis ir mes būtent tais principais remiantis turėtume konstruoti mūsų atsakomąsias priemones“, – aiškino jis.
„Aišku, tą verslą galbūt vykdo ne valstybinės įmonės, bet jos yra vienareikšmiškai susijusios su valstybe agresore“, – pabrėžė jis.
Šaliai agresorei vykdant karą, viskas sutelkta tam tikslui pasiekti. Tai neturėtume vertinti, kad kažkokie nepriklausomi verslininkai Rusijoje vykdo veiklą nepriklausomai nuo valstybės.
„Dognus“ – didžiausias rusiškų grūdų importuotojas
Kaip ketvirtadienį pranešė portalas LRT, bendrovė „Dognus“, tai didžiausia rusiškų grūdų ir pašarų importuotoja į Lietuvą. Bendrovės vadovas Arūnas Vasiliauskas teigia, kad kol grūdai nepatenka į sankcijų sąrašą, jis turi teisę prekiauti.
„Todėl, kad yra paklausa. Nebūtų paklausos, nedirbtume. Aš nežudau, nevagiu. Tai čia irgi moralė“, – LRT teigė jis.
„Dognus“ vadovas taip pat atmetė kritiką, kad uždirba pelną Rusijai. Anot jo, sumokėdamas mokesčius jis sukuria pelno ir Lietuvai, kuris sustabdžius prekybą pradings.
Rusijos oligarchai Aleksandras ir Dmitrijus Dolgovai įmonę Lietuvoje įkūrė dar 2012 metais. Registrų centro duomenys rodo, kad A. Dolgovas buvo jos direktorius nuo 2012 m. spalio iki 2016 m. rugpjūčio.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per paskutines dvi dienas į Kaliningradą grąžintos šešios siuntos geležinkeliu, kurios gabentos į įmonę „Dognus“. Gražinti 65 tūkstančiai tonų rapsų išspaudų, skirtų pašarams.
Kovo mėn. Žemės ūkio ministerija sugriežtinto rusiškų ir baltarusiškų grūdų įvežimo tvarką, dėl ko visi įvežami kroviniai yra tikrinami. Taip pat ministerija kreipėsi į Europos Komisiją su siūlymų apriboti tokios žemės ūkio produkcijos įvežimą.
ELTA primena, kad EK nori taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Institucija parengė atitinkamą pasiūlymą, kovo pabaigoje, po ES šalių lyderių pokalbių Briuselyje sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Be to, anot U. von der Leyen, bus siekiama, kad kad Ukrainoje pavogti grūdai nebūtų padavinėjami ES. Rusiški grūdai neturi destabilizuoti ES rinkos, o Rusija neturi gauti naudos iš šių prekių eksporto, pažymėjo pirmininkė.
ES siekia, kad Rusija būtų „priversta atsisakyti“ pajamų, kurias ji naudoja finansuoti savo karą Ukrainoje, tuo tikslu nustatydama „pernelyg didelius tarifus“ grūdams ir kitoms į šalių bloką įvežamoms prekėms, penktadienį pranešė prekybos komisaras.
Šios papildomos sankcijos, kurias sveikina Kyjivas, negalios per Europą į kitas rinkas keliaujantiems rusiškiems grūdams, kad nebūtų sutrikdytas maisto prekių tiekimas į kitus regionus, paaiškino komisaras Valdis Dombrovskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną1
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...