- Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugėjant lietuvių, manančių, kad imigrantai atima jų darbo vietas, ekspertai tai sieja su augančiais migracijos srautais į šalį, politikų retorika ir migrantų nušvietimu viešojoje erdvėje.
Visgi, anot BNS kalbintų ekspertų, dažnai visuomenėje tvyrančios baimės būna nepagrįstos, o Lietuvos migracijos politika duoda teigiamą poveikį šalies darbo rinkai.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 44 proc. apklaustųjų mano, kad imigrantai atima darbo vietas iš dirbančiųjų Lietuvoje. Prieš septynerius metus panašioje apklausoje taip atsakė 37 proc. respondentų.
Skiriasi ir lietuvių požiūris į tai, kokį darbą imigrantai dirba – 69 proc. gyventojų jaustųsi patogiai naudodamiesi gydytojų imigrantų paslaugomis, mažiau – 48 proc. – žmonių pozityviai vertintų imigrantą kaip tiesioginį savo vadovą.
Apie pusė šalies gyventojų taip pat mano, kad imigrantai yra našta Lietuvos socialinių paslaugų sistemai, panašiai tiek sutinka, kad imigrantai didina nusikalstamumą Lietuvoje.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Ieva Laugalytė sako, jog ne vienas tarptautinis tyrimas rodo, kad neigiamų nuostatų migrantų atžvilgiu augimas susijęs su augančiu atvykėlių iš užsienio skaičiumi.
Kuo daugiau žmonių atvyksta į šalį, tuo dažniau jos gyventojai yra linkę laikyti atvykusius žmones tiek konkurentais darbo rinkoje, tiek apskritai įsijungia labiau neigiamos nuostatos.
„Kuo daugiau žmonių atvyksta į šalį, tuo dažniau jos gyventojai yra linkę laikyti atvykusius žmones tiek konkurentais darbo rinkoje, tiek apskritai įsijungia labiau neigiamos nuostatos“, – BNS teigė I. Laugalytė.
Su tuo sutinka ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas – kuo didesni migracijos srautai, tuo žmonės yra labiau susirūpinę dėl migracijos poveikio vietos darbo rinkai.
„Manau, kad ir tas faktas, kad Lietuvoje išaugo migrantų srautas pastebimai, ir tas faktas, kad šiuo metu visa Europa kenčia nuo nelegalios migracijos, prisideda prie to, kad žmonės kiek labiau neigiamai pradėjo vertinti migrantus ir jų integraciją darbo rinkoje“, – kalbėjo ekonomistas.
Neigiamas nuotaikas lemia ir migracijos mastas, ir viešoji erdvė
Visgi lietuviai daug palankiau žiūri į paslaugas teikiančius imigrantus, nei į užimančius aukštas pareigas.
„Mes žymiai labiau laukiame žmonių, jeigu jie mus aptarnauja, mums padeda arba dirba nekvalifikuotą darbą, o ne vadovauja. (...) Tokie niuansuoti apklausos rezultatai atskleidžia labai giliai įsišaknijusias, nepabijosiu pasakyti, rasistines ir ksenofobines nuostatas“, – teigė I. Laugalytė.
Jos nuomone, tokie jausmai gyventojams kyla iš nenoro matyti atvykstančius žmones kaip lygiaverčius ir lygiateisius visuomenės narius, kurie gali užimti aukštesnes socialines ir galios pozicijas.
Savo ruožtu A. Izgorodinas teigia, kad lietuviai nepagrįstai nepalankiai žiūri į vadovaujančias pareigas užimančius užsieniečius.
„Vadovai iš užsienio yra sveikas reiškinys Lietuvos darbo rinkoje, nes jie su savimi atsineša vadovavimo patirtį ir tam tikras kompetencijas, iš jų galima pasimokyti“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot I. Laugalytės, didėjantį nepasitenkinimą imigrantais lemia ir viešojoje erdvėje pateikiama informacija apie atvykėlius.
„Įvairūs politikai kursto nepagrįstas baimes, tuo remia savo rinkimines programas ir vėliau tai labai aiškiai atsispindi ir visuomenės nuotaikose. (...) Didelę įtaką turi ir žiniasklaida, ir apskritai viešoji erdvė, koks paveikslas viešojoje erdvėje yra piešiamas“, – kalbėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.
I. Laugalytės teigimu, tai, kad daugėja manančių, jog imigrantai didina nusikalstamumą Lietuvoje, galima sieti ir su geopolitiniais procesais.
„Visuomenės nuomonė stipriai keitėsi, kai turėjome išaugusį atvykstančių žmonių skaičių per Lietuvos-Baltarusijos sieną ir tą nuomonę labai stipriai formavo viešai prieinama informacija, politikų retorika, kuri siejo atvykstančius žmones su grėsme nacionaliniam saugumui, tautos identitetui“, – kalbėjo ji.
„Iškilus karo grėsmei ar jaučiant kitas grėsmes, žmonės istoriškai yra linkę dar labiau užsidaryti, atsiriboti, koncentruotis į homogeniškesnes grupes, matyti kitokius žmones kaip priešiškus sau, skirstytis į stovyklas „mes“ ir „jie“, tai irgi atsispindi visuomenės nuostatose“, – aiškino I. Laugalytė.
Našta netaps, darbuotojų poreikis augs
Anot I. Laugalytės, apklausoje matomi įsitikinimai, kad imigrantai tampa našta šalies socialinei sistemai, nėra pagrįsti.
Ji remiasi Europos migracijos tinklo Vilniaus biuro duomenimis, kad 2023 metais absoliučiai didžioji dalis darbo tikslais atvykusių užsieniečių Lietuvoje dirbo tose profesijose, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta, pavyzdžiui, vilkikų vairuotojais, betonuotojais, suvirintojais.
„Yra daugybė tarptautinių tyrimų, kurie rodo, kad augant atvykusių žmonių skaičiui į įvairiais šalis, atvykę žmonės kuria žymiai didesnę pridėtinę vertę, nei yra linkę išnaudoti socialinių paslaugų sistemą“, – kalbėjo I. Laugalytė.
„Pasižiūrėjus į realius faktus ir tyrimus, tos baimės yra absoliučiai nepagrįstos“, – pridūrė ji.
A. Izgorodinas teigė, kad nors teoriškai imigrantai gali tapti našta šalies socialinei sistemai, tai nėra realu, jei Lietuvos migracijos politika išliks panaši.
„Didelių pokyčių neturėtų būti, jei ji liks pakankamai griežta ir ribota. (...) Manau, kad Lietuva ir tarp migrantų turi reputaciją, kad čia galima užsidirbti, bet reikia dirbti, o pašalpų gavimas nėra optimaliausias variantas“, – sakė ekonomistas.
A. Izgorodinas teigė, kad nors mažėja lietuvių, galvojančių, kad migrantai turi teigiamą įtaką šalies ekonomikai, tai skiriasi nuo realybės.
Anot jo, į Lietuvą atvykstančių migrantų srautai gana griežtai kontroliuojami, jie dirba sektoriuose, kurie kenčia nuo darbuotojų trūkumo, pavyzdžiui, logistikoje, statybose.
„Užsienio darbuotojų įleidimas į tokius sektorius pagyvina situaciją sektoriuose ir padeda jiems toliau augti“, – sakė ekonomistas.
Jo teigimu, artimiausiais metais darbuotojų iš užsienio poreikis tik augs.
„Mes prognozuojame, kad Lietuvos ekonomika pereina iš subtilaus ir nedidelio augimo į spartesnio augimo stadiją, ji paspartės, tad ir darbuotojų poreikis turėtų padidėti. Ypač augs tie sektoriai, kurie priklausomi nuo iš užsienio atvykstančios darbo jėgos, pavyzdžiui, statybos“, – sakė A. Izgorodinas.
Ksenofobijos Lietuvoje tyrimą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir tyrimų centras „Spinter tyrimai“. Reprezentatyvioje apklausoje liepos 19–29 dienomis buvo apklausti 1007 Lietuvos gyventojai, tyrimo paklaida siekia 3,1 procento.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus rajono savivaldybė Bezdonių aikštelę ir sklypus Riešėje skirs gyventojų poreikiams
Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendė Bezdonyse esančios aikštelės teritoriją ir du Riešės žemės sklypus pritaikyti visuomenės poreikiams. ...
-
EK turėtų išmokėti Lietuvai dar 463 mln. eurų RRF subsidijos bei paskolos
Europos Komisija (EK) preliminariai teigiamai įvertino trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
V. Lopeta palieka „Swedbank“3
Vieno didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ Komunikacijos ir tvarumo tarnybos vadovas Valdas Lopeta traukiasi iš pareigų. ...
-
Ekonomistai skeptiškai vertina būsimos Vyriausybės žadamus pokyčius1
Pirmadienį pasirašius būsimos valdančiosios koalicijos sutartį, ekonomistai įvertino naujosios valdžios žadamus pokyčius. Nors ekspertai sako pritariantys poreikiui didinti valstybės biudžeto pajamas, jie įspėja, kad planuojami pokyčiai gal...
-
Juodąjį penktadienį kviečia pakeisti Žaliuoju
Kasmet visame pasaulyje minint Juodąjį penktadienį, šiemet asociacija „Investors’ Forum“ kartu su partneriais kviečia atkreipti dėmesį į tvaresnį bet atsakingesnį vartojimą tądien minint Žaliąjį penktadienį. ...
-
V. Ąžuolas siūlo valstybės biudžete numatyti beveik 17 mln. eurų Mažeikių sporto arenos statybai1
Seimo narys, „valstietis“ Valius Ąžuolas registravo pasiūlymą 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektui, kuriuo siūloma skirti 16,87 mln. eurų planuojamam statyti Mažeikių sporto ir pramogų centrui. ...
-
LEA: vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ išaugo 5,5 proc.
Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržoje pirmoje lapkričio pusėje buvo 5,5 proc. didesnė nei spalio mėnesį ir siekė 0,096 Eur/kWh be PVM. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, praėjusios savaitės vidutinė elektro...
-
Seimas ėmėsi siūlymo naikinti akcizus biodujoms
Seimas antradienį ėmėsi siūlymo, kuris skatintų gaminti daugiau biodujų bei didintų jų vartojimą, joms bei jų daliai energinių produktų mišiniuose netaikant akcizų. ...
-
Tyrimas: dauguma vartotojų nebepasitiki nuo sukčių nukentėjusiomis įmonėmis
Sukčiavimas pasinaudojant įmonių pavadinimais Lietuvoje tampa vis didesne problema. Fintech bendrovės „Adyen“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje nuo sukčių yra nukentėję ketvirtadalis gyventojų, ir beveik keturi i&scar...
-
D. Kreivys: Airijos „N1 Capital“ planuose – 500 MW vandenilio gamybos pajėgumai Lietuvoje4
Airijos atsinaujinančios energetikos projektų vystytoja „N1 Capital“ svarsto investuoti į iki 500 megavatų (MW) galios žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus Lietuvoje, pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys. ...