- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžioji dalis azartiniuose lošimuose dalyvaujančių šalies gyventojų vis dėlto negeba atskirti nelegalių lošimų portalų nuo legaliai veiklą šalyje vykdančių bendrovių. O tokio tipo nelegaliuose lošimuose gyventojus lošti skatina tai, kas šalyje yra griežtai draudžiama – akcijos, nuolaidos, dovanos. Tokius rezultatus atskleidė Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų kovą atlikta gyventojų apklausa.
„Respondentų atsakymai aiškiai atskleidžia tai, kad nuotoliniuose azartiniuose lošimuose dalyvaujantiems asmenims tikrai sudėtinga atskirti legaliai veiklą vykdančias ir nuotolinius lošimus organizuojančias bendrovės nuo rinkoje veikiančių nelegaliai“,– sako „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.
Gyventojų požiūriu dažniausiai į nelegalius azartinių lošimų portalus nukreipiantys veiksniai – patraukli reklama (36 proc., respondentų) bei nuolaidos ar kiti skatinimai lošti (23 proc., respondentų), kurie pagal Lietuvos įstatymus mūsų šalyje yra griežtai draudžiami.
„Apklausoje dalyvavusių respondentų atsakymai dar kartą patvirtina tai, apie ką mūsų asociacijos nariai jau ne kartą diskutavo su valdžios institucijomis – apie akivaizdų dvigubų standartų pateisinimą lošimų rinkoje. Dabar jau visiškai aišku, kad problema tikrai egzistuoja ir rinkos išbalansavimas tikrai yra. Valstybė privalo kreipti didesnį dėmesį į šią problemą. Lietuvos Respublikos įstatymai aiškiai apibrėžia tai, kad draudžiama organizuoti bandomuosius lošimus, suteikti akcijas ar nuolaidas, dovanoti dovanas ar teikti kitokio, panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, kurios skatintų asmenis dalyvauti lošimuose. Respondentai savo pasikartojančiuose atsakymuose nurodo, kad lošti juos būtent ir skatina dovanos ar bonusai. Apklausa atskleidžia, kad tokio tipo skatinimas lošti į nelegalias svetaines nukreipia daugiau kaip 20 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Kad lošti nelegaliose svetainėse nukreipia patrauklesnė ar įdomesnė reklama atsakė beveik 40 proc., respondentų. Licencijas turintys ir legaliai savo veiklą vykdantys lošimų rinkos dalyviai yra tiesiog smaugiami nuolatinių reklamos suvaržymų bei priežiūros institucijų raštų apie tai, kad reklamoje esą ne ten padėtas kablelis, taškelis, šauktukas, kad reklamoje yra per daug ištempta kažkuri tai raidė ar pakeista logotipo spalva. Tačiau panašu, kad tos pačios institucijos užsimerkia prieš nelegalus, dėl kurių pati valstybė kasmet patiria milžiniškus finansinius nuostolius, o ir patys lošėjai galiausiai net neturi kam pasiskųsti", – sako Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovas Algis Čaplikas.
Aptariamas tyrimas atskleidė įdomią detalę: nelegaliuose lošimuose lietuviai dalyvauja puikiai suprasdami galimas neigiamas tokio pasirinkimo pasekmes – nelegalių lošimų dalyvių teisių negina nei įstatymai, nei valstybinės institucijos. Net 44 proc. respondentų atsakė, kad supranta riziką netekti savo įmokėtų sumų ar išsireikalauti laimėjimų, dar 16 proc. nurodė nesąžiningo lošimų organizavimo riziką dėl to, kad nelegalių organizatorių nekontroliuoja jokia institucija ar jiems netaikomi jokie reikalavimai dėl lošimo rezultatų atsitiktinumo. „Jei žmonės supranta kuo rizikuoja ir vis tiek renkasi nelegalią paslaugą, tai valstybė ir jos pareigūnai turi susimąstyti, kodėl taip yra ir imtis priemonių, keičiančių vartotojų pasirinkimą nuo nelegalios paslaugos į legalią, valstybės leistą ir kontroliuojamą paslaugą“, – mano asociacijos vadovas.
„Lietuvos teisinėje sistemoje yra ne vienas pavyzdys, nustatantis nelegalių ar draudžiamų medžiagų arba paslaugų vartotojų atsakomybę. Baudos už dalyvavimą nelegaliuose lošimuose turėtų atgrasinti nuo šių neteisėtų paslaugų ir paskatinti didesnę informacinę sklaidą apie pačią problemą ir jos neigiamas pasekmes“, – teigia asociacijos vadovas A.Čaplikas.
Tyrimo metu reprezentatyviai apklausti 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų, iš jų 244 respondentai dalyvauja internete organizuojamuose azartiniuose lošimuose patys arba lošia jų artimieji.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius2
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?2
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės8
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas105
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...