„Nustatyta žala tikrai bus kompensuota, nes, kur buvo nustatyta, kad pieno tyrimai yra blogi, klausimas, ar tuos gyvulius bus galima toliau auginti. (...) Išsigimimų tikimybė yra labai didelė“, – pirmadienį žurnalistams po Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio sakė A. Palionis.

Pasak jo, vienoje dalyje užterštos teritorijos yra 35 ūkiai, kitoje – 21.

Žemės ūkio ministras taip pat patikino, kad šioje teritorijoje esantiems ūkiams sankcijos už įsipareigojimų nevykdymą negrės.

„Tai natūralu, nes force majeure yra. Dar klausimas kilęs, tiems ūkiams, kur turi įsipareigojimus  – pienininkystės, mėsinių galvijų ūkiai, tai po dirvožemio tyrimų ar mes galėsime kompensuoti ir iš karto jie galės įsigyti naujus gyvulius. Gal jie negalės ganyti. Dar turėsime išvalyti gruntą, tai yra pajamų praradimo kompensavimas. Laukia didelis darbas“, – teigė A. Palionis.

Pasak jo, žalos sumos neįmanoma įvertinti, kol negauti tyrimų rezultatai.

„Tik gavus pirminius duomenis penktadienį dėl pirmųjų pieno tyrimų, buvo šeštadienį Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) paimti visų ūkių, kur yra daugiau nei 3 karvės, pieno tyrimai. Buvo paimti kontroliniai poėmiai ir dar toliau.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Preliminarūs Lietuvoje atliekamų tyrimų rezultatai bus trečiadienį ketvirtadienį, o tų, kurie siunčiami į Vokietiją ar Latviją, tyrimai atliekami per 10 dienų“, – sakė A. Palionis.

VMVT direktorius: visi gyvuliai, iš užterštos Alytaus zonos keliaujantys į skerdyklas, bus tikrinami

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika sako, kad visi gyvuliai, iš užterštos Alytaus zonos keliaujantys į skerdyklas, bus tikrinami.

„Nuo šiandien iš visų gyvūnų, kurie kilę iš paveiktų teritorijų ir bus siunčiami į patvirtintas skerdyklas, imsime mėginius ir tirsime. Kadangi tyrimas labai sudėtingas, jei darome Lietuvoje tą tyrimą, Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, tai pirminę informaciją galime gauti per penkias dienas, tikslią – per dešimt dienų“, – sakė D. Remeika.

G. Barttuškos / ELTOS nuotr.

Dėl gaisro Alytuje didžiausia rizika – žaliaviniam pienui

Anot Dariaus Remeikos, pirminiai duomenys rodo, kad netoli gaisro židinio buvusiuose ūkiuose yra padidėjusi pieno tarša dioksinais.

„Didžiausia rizika yra žaliaviniam pienui. Mes praėjusią savaitę gavome pirmus duomenis iš ūkių ir jie rodo, kad tarša yra padidėjusi, konkrečiai – tarša dioksinais“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė D. Remeika.

„Viename ūkyje, kuris yra apie 6 kilometrus į šiaurę nuo gaisro vietos, jau paskelbėme, kad tarša dioksinais nustatyta aštuonis kartus didesnė nei norma. Pieno supirkimo punkte, kuris irgi yra į šiaurę nuo gaisro vietos, ten du su puse karto tarša viršijo normas“, – sakė jis.

„Teršalai po truputį turėtų kauptis gyvūliuose – tai yra mėsa, riebalinis audinys, kepenys. Todėl nuo šiandien imsime mėginius visų gyvulių, kurie bus siunčiami skerdimui į patvirtintas skerdyklas“, – sakė VMVT vadovas.

VMVT uždraudė ūkiams, kurie pateko į užterštą teritoriją, tiekti žalią pieną supirkimo punktams, naudoti jį asmeninėms reikmėms ar gyvūnams šerti, prekiauti pienu ir jo produktais tiesiogiai vartotojams, turgavietėse ir kitose prekybos vietose.

Pieno supirkėjams ir pieno perdirbimo įmonėms draudžiama supirkti pieną, pristatytą iš užkrėstose teritorijose esančių ūkių.

ELTA primena, kad spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didžiulis gaisras. Degė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėliai, kuriuose laikomos naudotos padangos. Gaisrą gesino ugniagesių pajėgos iš Alytaus, Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos ir Marijampolės. Jis užgesintas penktadienį.

Penktadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė, kad tyrimai parodė, jog gaisro paveiktoje Alytaus rajono teritorijoje esančių ūkių pienas yra užterštas kenksmingomis medžiagomis.

Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, ūkiams, kurie pateko į užterštą teritoriją, uždrausta tiekti žalią pieną supirkimo punktams, naudoti jį asmeninėms reikmėms ar gyvūnams šerti.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika gaisrą yra pavadinęs viena didžiausių pastarojo meto ekologinių nelaimių. Jo teigimu, gaisro padaryta žala gamtai gali siekti 5 mln. eurų.