„Vakar pristatytas biudžetas yra tik dar viena (konservatorių – ELTA) nemokėjimo dirbti kartu išraiška. Niekas apie jį nežinojo, niekas apie jį negirdėjo. Jis tiesiog buvo pristatytas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Armonaitė.

„Nors biudžete matome daug augimo – pensijos augs 12 proc. ir pan. Bet yra stokojama ambicijos augimo darbotvarkėje. Visos tos sritys, kurios galėtų kelti ekonomiką, joms palaikoma tik gyvybinės funkcijos, bet daugiau ambicijų neplanuojama“, – vertino ji.

Ministrė pabrėžė, kad tikisi biudžeto koregavimo ir paminėjo, kad Laisvės partija pati galimai teiks tokius siūlymus.

Politikė neigiamai vertina, kad biudžete nenumatytas neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas, o finansavimas keliams buvo sumažintas. Pasak jos, Seime bus taisoma kiek finansavimo numatoma keliams.

„Neauga NPD. Tai reiškia, kad žmonių kišenėse nedaugės pinigų ar jie daugės kitais būdais, bet ne per mokestinį režimą“, – kalbėjo ji.

Neauga NPD. Tai reiškia, kad žmonių kišenėse nedaugės pinigų ar jie daugės kitais būdais, bet ne per mokestinį režimą.

 

„Blogai vertinu (keliams skiriamą finansavimą – ELTA). Matome, kokia yra kelių situacija. Gal dar bus kažkaip Seime pataisytas tas biudžetas. Nes tai, kad pradėti Molėtai–Utena darbai, legendinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos darbai ar „Via Baltica“ atkarpa, yra dideli pasiekimai, bet bendra situacija nėra gera. Tai,manau, Seime bus pataisyta“, – vertino ji.

Anot A. Armonaitės, biudžeto projekte trūksta lėšų numatytų pažangiosioms technologijoms, biotechnologijoms. Ji tvirtina, ypač matant galimą investicijų sulėtėjimą, toks finansavimas reikalingas.

„Reikalinga augimo darbotvarkė. Reikia investuoti į biotechnologijas, inžinerinę pramonę. Tai yra ne išlaidos, nors dažnai jas taip matome, bet tai yra investicijos, jos sugrįžta. Reikia ambicingiau suplanuoti paskatas investicijų pritraukimui, kur matome galimo lėtėjimo ženklų“, – komentavo A. Armonaitė.

ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje G. Skaistė pristatė planuojamą 2025 m. valstybės biudžetą. Numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 42,3 proc. BVP, deficitas – 3 proc. nuo BVP.

Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).