- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad toliau nepalaikys Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos, net jeigu diskusijos šiuo klausimu atgimtų dėl rizikos negauti europinės paramos.
Pasak jos, nors Lietuvoje mokesčių sistema galėtų būti teisingesnė, geriau netvirtinti jokios pertvarkos, nei pritarti tokiai, kokia dabar yra siūloma.
„Mokestinė sistema galėtų būti teisingesnė. Nuoširdžiai taip manau, bet dabar šitomis aplinkybėmis tai, ką mes dabar turime, tie pasiūlymai, manau, kad geriau yra jokių, negu tokie“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ antradienį sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Diskusijos dėl mokesčių reformos atgimė Vyriausybei pritarus su Europos Komisija (EK) baigtam derinti atnaujintam ekonomikos gaivinimo planui „Naujos kartos Lietuva“, nepaisant su Briuseliu išsiskyrusių nuomonių dėl pertvarkos terminų atidėjimo. Nuo šio plano vykdymo priklauso ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų gavimas.
Mokesčių reformai įstrigus Seime, Vyriausybė siekė įtikinti EK atidėti su mokestiniais pokyčiais susijusius terminus, tačiau Komisija Lietuvos prašymui nepritarė.
Nepaisant to, Vyriausybė pritarė atnaujintam planui argumentuodama rizika, jog ES finansų ir ekonomikos ministrų taryba atnaujintą planą galutinai turi patvirtinti šiemet, kitaip Lietuva nespėtų panaudoti atnaujintame plane esančios paskolų forma suteikiamos 1,5 mlrd. eurų ES paramos.
Pasak A. Armonaitės, taip Vyriausybė siunčia žinią, kad mokesčių reforma grįš ant politikų stalo, nors rugpjūčio pabaigoje valdantieji sutarė neskubinti jos priėmimo po kilusių nesutarimų ne tik su opozicija, bet ir pačioje koalicijoje.
„Mano supratimu, sutikus su Europos Komisijos pozicija, kad nepavyksta atidėti tų mokestinių rodiklių, (...) kas pirmadienį ir įvyko, tai būtent tai reiškia, kad turėtų grįžti sprendimai dėl mokesčių“, – sakė A. Armonaitė.
„Bet sprendimai dėl mokesčių yra priimami Lietuvos Respublikos Seime ir mes, „Laisvės partija“, kaip turėjome savo matymą šituo klausimu, taip ir toliau turime, laikysimės savo pozicijos“, – pridūrė ji.
Politikė atmetė tikimybę, kad Laisvės partija galėtų sutikti paremti mokesčių reformą, jeigu koalicijos partneriai konservatoriai įsipareigotų priėmimo stadijoje palaikyti lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojantį Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
„Pozicija dėl mokesčių nėra prekė ant prekystalio, lygiai kaip ir Civilinė sąjunga nėra prekė ant prekystalio“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Ji pridūrė besitikinti, jog pavyks pasiekti tokius susitarimus, kad europinė parama Lietuvai neįstrigs.
Šią savaitę Vyriausybėje svarstant, ar pritarti su EK suderintam „Naujos kartos Lietuva“ planui, A. Armonaitė siūlė toliau derėtis su EK dėl su mokesčiais susijusių rodiklių peržiūros ir balsavo prieš Ministrų kabineto sprendimą.
Pasitarime įsiplieskus premjerės Ingridos Šimonytės ir A. Armonaitės diskusijai ir premjerei prašant nurodyti konkrečius argumentus, kodėl ministrė nepritaria atnaujintam planui, A. Armonaitė teigė nežinanti, „kas čia jau per žanras“, o ministrė pirmininkė tvirtino, jog „lėkštės dūžta“.
Lietuvos įsipareigojimai norint gauti RRF lėšas numato, kad Seimas turi patvirtinti pasiūlymus dėl mokesčių lengvatų, apimančių ir neatitinkančias žaliojo kurso, atsisakymo, išplėsti ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimą, įskaitant turto mokesčių pakeitimus, taip pat priimti įstatymų pakeitimus, mažinančius gyventojų skurdą ir pajamų nelygybę.
Seimas šių metų vasarą po pateikimo pritarė mokesčių reformai, numatančiai, be kitų dalykų, didesnį individualios veiklos ir platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą.
Pertvarkai po to įstrigus, konservatoriai siekia atskirai priimti įstatymą dėl NT apmokestinimo. Jis yra įveikęs svarstymo stadiją, tačiau balsavimas dėl pataisų priėmimo yra atidėtas iki lapkričio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo audros nukentėjusiems Panevėžio rajono gyventojams – 152 tūkst. eurų
Vyriausybė skyrė 152 tūkst. eurų pernai vasarą nuo audros nukentėjusiems Panevėžio rajono savivaldybės gyventojams susiremontuoti namų stogus. ...
-
Seimas svarstys siūlymą gyventojams leisti 1,2 proc. GPM skirti religinėms bendruomenėms3
Seimas imsis svarstyti siūlymą leisti iki 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies skirti ir religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams. ...
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija4
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai21
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu16
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...