- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš metus 3,3 karto padidintas mokestis už atliekų tvarkymą sąvartynuose nepasiekė tikrojo savo tikslo – mažinti šiukšlių apimtis, – jis tik padidino veiklos kaštus, kurie gula ant gyventojų pečių, sako atliekų tvarkytojai. Mokesčio didinimą inicijavusi Aplinkos ministerija teigia, kad didesnio mokesčio poveikį vertinti dar anksti.
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos viceprezidentas Algirdas Reipas sako, kad šiukšlių sąvartynuose mažėja natūraliai, o didinamas mokestis tik brangina paslaugą gyventojams.
„Jis visą laiką mažėjo, net kai ir sąvartyno mokesčio nebuvo. Šalinamų atliekų kiekis mažėjo natūraliai (...) Dabar pamatėme, kad nors nepadidėjo, o ir sumažėjo šalinamų atliekų kiekis, bet kadangi mokestis didėjo penkis kartus (nuo 2022 metų – BNS), tai akivaizdu, kad ir mažesnį atliekų kiekį jis pavertė didesniu pinigų kiekiu, kurį reikia sumokėti valstybei. Vartotojai, gyventojai tą mokestį ir sumokės“, – BNS kalbėjo A. Reipas.
Anot jo, nuo šių metų atliekų tvarkymas gyventojams vidutiniškai brango 40 proc. A. Reipas neabejoja, kad įkainiai didinami dėl mokesčio: „Jis (brangimas – BNS) susijęs su sąvartyno mokesčiu, neabejotinai“.
Seimui 2021 metų pabaigoje priėmus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, nuo 2022 metų mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose didėjo nuo 10 iki 15 eurų, o nuo 2023 metų – nuo 15 iki 50 eurų už toną.
Iš esmės, kaip ir buvo kalbėta, tas sąvartyno mokestis kažkokios teigiamos įtakos visai atliekų tvarkymo sistemai nepadarė (...)
Pataisas inicijavusios Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė BNS sakė, kad šiuo metu dar neaišku, kaip padidėjęs įkainis paveikė gyventojus, nes visi duomenys bus gauti ir įvertinti iki šių metų pabaigos.
„Kadangi atliekų tvarkytojai duomenis apie sutvarkytus atliekų kiekius ir apie sumokėtą mokestį už atliekų šalinimą sąvartyne pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai iki kovo pirmos dienos, agentūra tų duomenų teisingumą vertina iki 2024 metų pabaigos “, – BNS teigė V. Slavinskienė.
„Tuomet bus galima pasakyti, ar padarė kažkokį poveikį mokesčio pakėlimas ir kokį, kai kalbame apie poveikį gyventojams – už atliekų tvarkymą kiek jiems pakito“, – pridūrė ji.
Duomenys, anot V. Slavinskienės, taip pat padės įvertinti, ar didesnis mokestis padeda siekti tikslo iki 2030 metų sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų: 2020-aisiais ši dalis buvo 17 procentų.
„Tai yra svarbiausias siekis (...). Tas (mokestis – BNS) turėtų įtakoti būtent šio tikslo pasiekimui. Kadangi tai yra žemiausias laiptelis visoje atliekų tvarkymo hierarchijoje, šalinimas sąvartyne, lyginant su kitais, labiau prioritetiniais būdais, tai dėl to tas mokestis turi būti brangesnis už kitus sutvarkymo būdus“, – teigė V. Slavinskienė.
A. Reipas sako, kad kitų būdų atliekoms tvarkyti nėra, nes deginimo pajėgumai išnaudoti, o pakuočių perdirbimas nėra efektyvus.
„Tu tiesiog neturi jokios kitos galimybės, kur tas atliekas dėti, čia toks užburtas ratas: deginti nėra kur, šalinimui – sąvartyno mokestis, alternatyvų daugiau nėra. Vartotojas atsiduria tokioje beviltiškoje situacijoje“, – BNS sakė asociacijos viceprezidentas.
Jo teigimu, per metus teigiamos mokesčio įtakos nebuvo, nes šiukšlių kiekį sąvartynuose mažina ne jis, o perdirbimas ar pakuočių gamintojų reguliavimas.
„Iš esmės, kaip ir buvo kalbėta, tas sąvartyno mokestis kažkokios teigiamos įtakos visai atliekų tvarkymo sistemai nepadarė, nes jai daro visai kiti aspektai: ar yra perdirbimo pajėgumai, ar yra reguliavimas ir įpareigojimas gamintojams ir importuotojams tvarkyti, ir kiek tvarkyti tų atliekų“, – BNS sakė A. Reipas.
Anot jo, nuo 2026 metų mokestis dar labiau didės, nes bus taikomas didesniems šiukšlių kiekiams – šiuo metu jis dar negalioja sąvartynų perdengimui naudojamoms atliekoms, kurios sudaro apie 10 proc. visų komunalinių atliekų.
„Daug atliekų komunalinių naudojame sąvartynų perdengimui, šitoje vietoje iš tiesų dar mokestis neįsigaliojo, jis dar įsigalios tik nuo 2026 metų pabaigos, kai bus apmokestintos visos – nesvarbu, šalinamos ar ne – atliekos, naudojamos perdengimui ar kitiems tikslams, atsiduriančioms sąvartyne. Tikrosios šio mokesčio įtakos visai kainodarai dabar nepamatėme“, – kalbėjo A. Reipas.
Aplinkos ministerija anksčiau teigė, kad didesnis įkainis taip pat sudarys palankias sąlygas išnaudoti sukurtus atliekų tvarkymo pajėgumus, jie bus panaudoti ekonomikai naudingiausiu būdu, energijos gamybai, o ne palaidojimui sąvartyne, be to, tai skatins ekonomikos veiklas, kurios yra prisitaikiusios prie uždaro žiedinio ciklo, gebančios efektyviausiai panaudoti atliekas kaip žaliavas kito gaminio ar produkto gamybai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas57
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...