- Goda Vileikytė (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antros pakopos pensijų fondų vidutinė grąža šiemet siekė 16,6 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 79 proc., skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).
„Tikrai metai buvo stiprūs finansų rinkoms, investuotojams, tikrai labai gerus rezultatus pasiekė ir pensijų fondai. (...) Tikrai pinigai nenuvertėjo, jeigu žiūrėtume praėjusius metus, tai praktiškai devynis kartus grąža lenkė infliaciją“, – pirmadienį pristatydamas 2024 metų rezultatus sakė asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
„Grąžos yra istoriškai didelės. Jeigu kalbame apie žmones, kurie yra iki 50-ies metų, tai jų grąžos siekia iki 20 proc., o tie, kas artėja link pensininko amžiaus ir akcijų dalis yra išimama iš fondo ir pakeičiama Vyriausybės vertybiniais popieriais arba įmonių obligacijomis – tai stabilesnės turto klasės, – tai atitinkamai jų grąžos palaipsniui yra mažesnės“, – aiškino jis.
Per metus didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys fondai – 1996–2002 metais gimusiųjų grupės fondai uždirbo 20,3 proc., 1989–1995 metais – 19,7 proc., 1982–1988 metais – 19,9 proc., 1975–1981 metais – 19,8 proc. grąžą.
„Natūralu, kad tie gyventojai, kurie daugiausia investuoja į akcijas, per 2024 metus uždirbo daugiau, palyginti su tais, kurie yra priešpensinio amžiaus ir tų fondų tikslas yra išsaugoti sukauptas lėšas, neleisti joms nuvertėti dėl infliacijos“, – teigė T. Gudaitis.
T. Gudaitis tikisi, kad šiais metais fondai taip pat uždirbs teigiamą grąžą.
„Nors ir ekonomikos, prognozuojama, augimas pasaulyje šiek tiek lėtės, tačiau vis tiek planuojama, kad jis išliks teigiamas, bendri ekonominiai, fundamentalūs duomenys, sakykim, darbuotojų užimtumas, įmonių planuojami uždirbti pelnai ir planuojamos gauti pajamos rodo, kad augimo tendencija išliks ir 2025 metais“, – aiškino jis.
Antros pakopos pensijų fondų turtas metų pabaigoje siekė 9,1 mlrd. eurų – per metus jis augo 16 proc., arba 1,25 mlrd. eurų.
Grąžos yra istoriškai didelės. Jeigu kalbame apie žmones, kurie yra iki 50-ies metų, tai jų grąžos siekia iki 20 proc.(...)
Augo pensijų anuitetų fondo bei trečios pakopos pensijų fondų turtas
Asociacijos duomenimis, trečiosios pakopos pensijų fondų grąža 2024 metais siekė 16,8 proc.
„Trečios pakopos pensijų fondai, kurie daugiau investuoja į akcijas, tai matome, uždirbo ir 20 procentų vidutiniškai, o tie, kurie prisiima mažiau rizikos ir daugiau lėšų nukreipia į Vyriausybės vertybinius popierius, įmonių obligacijas, ten matome, grąžos yra natūraliai mažesnės“, – teigė T. Gudaitis.
Anot jo, 2024 metais daug žmonių pradėjo kaupti trečios pensijų pakopos fonduose.
„Kol kas neturime skaičių, kiek gyventojų sudarė naujas sutartis dėl trečios pakopos, bet tikėtina, kad metai buvo tikrai sėkmingi ir daug žmonių pradėjo kaupti trečiojoje pensijų pakopoje. Tai, aišku, lėmė ir tai, kad iki praėjusių metų pabaigos sudarytoms sutartims galioja mokestinė lengvata įmokoms ateinančius 10 metų“, – sakė asociacijos vadovas.
Trečioje pakopoje pernai pelningiausi buvo didesnės akcijų dalies fondai, kurių vidutinė metinė grąža siekė 20,1 proc.
„Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė teigė, kad 2024 metų pabaigoje pensijų anuitetų fondo turtas siekė 66,8 mln. eurų ir buvo 68 proc. didesnis nei prieš metus.
„Mūsų investavimo modelis yra orientuotas į ilgalaikius tikslus ir tie tikslai yra užtikrinti nemažėjančias pensijų anuitetų išmokas visą gyvenimą, taip pat sukurti kuo didesnę naudą anuitentams bei užtikrinti fondo lėšų tvarumą“, – žurnalistams sakė D. Gerulytė.
Jos teigimu, anuitetas sudaro vidutiniškai apie 10 proc. senatvės pensijos.
„Mūsų galva, tai yra pakankamai solidus priedas atsižvelgiant į tai, kad žmonės turėjo galimybę papildomai kaupti apie 20 metų ir kaupimui skiriama įmoka buvo santykinai nedidelė“, – sakė D. Gerulytė.
Jos teigimu, 2024 metų pabaigoje pensijų anuitetą buvo įgiję 4,36 tūkst. žmonių – 54 proc. daugiau negu 2023 metų pabaigoje. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu šiais metais yra 721 euras, o vidutinė pensijų anuiteto išmoka iki šiol siekė 74,5 euro.
T. Gudaitis, be kita ko, pabrėžė, kad vykstant diskusijoms apie pensijų sistemos tobulinimą svarbu, kad ji išliktų stabili.
„Praėjusių metų pabaigoje yra EBPO organizacija yra išleidusi savo ataskaitą, kaip reiktų tobulinti pensijų kaupimo sistemas, tai jų pagrindinė žinutė yra, kad sistemos turi būti stabilios, į jas turi būti įtraukiami ne tik gyventojai, bet ir darbdaviai, jie turi būti motyvuojami, skatinami kaupti lėšas papildomai. Taip pat kalbama apie tai, kad gyventojai turi būti informuojami apie visų pensijų pakopų rezultatus“, – sakė T. Gudaitis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ruginienė: darbdavių įtraukimas į pensijų kaupimą ir valstybinis fondas – svarstytini
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos banko (LB) siūlymai į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, taip pat steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą yra svarstytini. ...
-
Vėdinimo sistemų gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijoje, ją žada parduoti1
Bendrovės „Amalva group“ valdoma vėdinimo įrangos gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijos mieste Riazanėje, tačiau tikina, kad jau sutarta dėl jos pardavimo, antradienį skelbia naujienų portalas „15min“. ...
-
LEA: pastarąją savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo 18 proc.
Pirmąją šių metų sausio savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,064 Eur/kWh be PVM ir buvo 18 proc. mažesnė nei gruodžio paskutinę savaitę, kai vidutinė kaina sudarė 0,078 Eur/kWh be PVM, prane&s...
-
Darbdaviai stoja piestu: jau dabar prie darbuotojų senatvės prisidedame per mokesčius
Lietuvos bankui (LB) siūlant į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, atsisakyti valstybės įnašo bei steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą, verslo atstovai tam nepritaria bei tikina, jog sistemoje dalyvauja už darbuotojus mok...
-
Vienas pirmųjų Poderskio sprendimų kelia rimtų abejonių1
Aplinkos ministras Povilas Poderskis nusprendė atšaukti vos prieš mėnesį paskirtą Statybų sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) valdybą. Prieš tapdamas ministru šiai įmonei vadovavo pats P. Poderskis, kuris tuomet ir pasiūl...
-
Antstolis apie lietuvių skolas: kada galite prarasti būstą?2
Kasdieniniame gyvenime lietuviams yra aktualūs ne tokie džiuginantys dalykai – skolos. Didelė dalis net ir neplanuoja jų grąžinti. Apie skolų situaciją Lietuvoje LNK žurnalistas kalbėjosi su antstoliu Arminu Naujokaičiu. ...
-
Tadžikas pabėgėlis: stebitės, kad ekonominiai migrantai nemoka mokesčių? Jie to ir nedarys46
Buvusioji valdančioji dauguma sudarė sąlygas vos per kelis metus įleisti į Lietuvą keliasdešimt tūkstančių ekonominių migrantų, kurių absoliuti dauguma – iš buvusių sovietinių šalių. Neseniai žiniasklaida atkreipė d...
-
Vyriausybė svarstys „Teltonikai“ ir kitiems investuotojams svarbius pakeitimus
Aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ savininkui Arvydui Paukščiui prieš mėnesį pranešus apie biurokratines kliūtis, trukdančias laiku įgyvendinti milijardinės vertės technologijų parko Vilniuje projek...
-
LIPFA: kad būtų užtikrinta ori senatvė, pensija turėtų sudaryti 70–80 proc. buvusių pajamų
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigiamai vertina Lietuvos banko (LB) siūlymus pensijų sistemos tobulinimui, tarp jų darbdavių įsitraukimui ir geresniam gyventojų informavimui. Tačiau asociacija nepritaria valstybės paskato...
-
Leontjeva: lengvas pasitraukimas iš kaupimo sistemos prieštarauja jos paskirčiai6
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva teigia, kad prastėjanti šalies demografinė padėtis reikalauja naujai pažvelgti į visas tris pensijų pakopas. Jos teigimu, Vyriausybės rengiami pensijų kaupimo sistemos poky...