Skaičiuojama, kad draudimo išmokos žemdirbiams sudarys apie 10 mln. eurų. Ši suma dar gali kisti, nes šiuo metu vertinami tik žieminiai rapsai bei vasariniai augalai.

Daugiausiai pažeistų laukų – 46 proc. buvo auginami javai, 28 proc. rapsai, 24 proc. ankštiniai augalai. Labiausiai nuo audros nukentėjo Joniškio, Šiaulių, Kelmės, Pasvalio ir Radviliškio rajono pasėliai.

Daržovių augintojų asociacijos atstovė: žala fiksuojama lietaus labiausiai paveiktose vietose 

Kaip remdamasi pirminiais duomenis aiškina Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) ekspertė Zofija Cironkienė, didžiausi nuostoliai fiksuojami vietose, kur iškrito katastrofinis lietus. Toks lietus, Hidrometeorologijos tarnybos registruotas 5 meteorologijos stotyse: Telšiuose (110,1 mm), Laukuvoje (97,3 mm), Šiauliuose (93,1 mm), Joniškyje (81,8 mm), Mažeikiuose (80,7 mm).

„Ji (audros žala daržovėms – ELTA) lokali, didesni nuostoliai, ten, kur iškrito kelios mėnesinės kritulių normos, sklypuose tebetvyro vanduo ir pasėliai žus“, – Eltai atsakė Z. Cirokienė.

Anot jos, paveikti kai kurie morkų, burokėlių ir smidrų laukai. Neabejotina, teigia LDAA ekspertė, kad dėl audros pasekmių apsirgs kai kurie augalai, kas reikš blogesnį derlių.

Išguldyti smidrai lėčiau rytais išdžiūsta, tai tik laiko klausimas, kada įsisuks kokia liga.

„Pavyzdžiui, ŽŪK „Jakiškiai“ ūkyje šiuo metu užlieta per 20 ha morkų, 30 ha burokėlių, kurie yra po vandeniu. Taip pat skęsta per 150 ha grūdinių pasėlių, Anykščių –  Panevėžio –  Ukmergės rajonų sankirtoje išguldytas visas 2 ha smidrų plotas. Nebeįmanoma atlikti mechanizuotų priežiūros darbų“, – komentuoja ji.

„Išguldyti smidrai lėčiau rytais išdžiūsta, tai tik laiko klausimas, kada įsisuks kokia liga. Neravėti tarpvagiai ir galimos ligos veda į prastesnį kitų metų derlių, nes smidrai nesukaups pakankamai maisto medžiagų“, – teigia Z. Cirokienė.

„VH Lietuva“: kviečių praradimai nedideli

Kaip tvirtina fondo Lietuvos filialo „VH Lietuva“ žalų vertinimo vadovė Toma Rickevičienė, kviečių praradimai nedideli – daugumoje laukų 1-3 proc., kai kur – 6 proc.

„Nors audros metu situacija atrodė baisi, svarbu neskubėti panikuoti dėl liūties padarinių pasėliams, nes jų būklė labiausiai priklauso nuo to, kokie orai ateina paskui. Prieš liūtį žemė buvo ištroškusi lietaus ir iškritusius 100-150 ml kritulius greitai sugėrė, (...), todėl kviečių derliaus praradimai – nedideli“, – sako T. Rickevičienė.

„VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika pabrėžia, kad liūtis neilgai, kas leidžia kai kuriuos išguldytus augalus nuimti. Anot jo, jeigu lietus tęstųsi 10 – 15 dienų – būtų tragedija, o esamoje situacijoje jos nėra.

„Kviečiai dalyje laukų yra pagulę, tačiau jie jau yra kietosios brandos stadijoje ir gamta leidžia žemdirbiams šiuos augalus kuo greičiau nusiimti. Turintieji gerą techniką jau kulia kviečių laukus. Žieminių rapsų laukuose pažeidimai – didesni. Daugumoje laukų yra 11-15 proc., kai kuriuose – iki 100 proc. iškultų rapsų, nes liūčiai „atidarius“ ankštaras, grūdai išbyrėjo. Tačiau, paradoksas: rapsų išgulimas padėjo ir apsaugoti derlių“, – komentuoja M. Rusteika.

Kokių nuostolių liūtis sukėlė pupų laukuose, bus vertinama vėliau, nes derliaus nuėmimo terminas dar tik po 2-3 savaičių.

Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ vienija 2,5 tūkst. žemdirbių, apima 96 proc. visos pasėlių draudimo rinkos ir yra apdraudęs trečdalį draustino Lietuvos pasėlių ploto. Kolektyvinę pasėlių žalų reguliavimo patirtį „VH Lietuva“ perėmė iš Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ (VH), kuris dirba jau 200 metų ir apima daugiau kaip 110 tūkst. žemdirbių patirtį 10-yje Europos Sąjungos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje.