- LRT radijo laida "Ryto garsai", LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Investicijos į mūsų šalį ateina vangiai pirmiausia dėl biurokratinių trukdžių. Taip teigia Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. Pasak jos, teritorijos detalųjį planą investuotojai yra priversti rengti net šešerius metus – toks laiko tarpas esą per ilgas ir atbaido investuotojus.
„Pirmiausia taisytinas Teritorijų planavimo įstatymas, nes investuotojui, norinčiam parengti bendrąjį detalųjį, specialųjį planą (jei viskas daroma pagal procedūras), prireiktų šešerių metų, o paprastai per tokį laiką siekiama susigrąžinti investicijas“, – sako B. Vėsaitė. Jos teigimu, įstatymas šiuo metu yra atiduotas Vyriausybei, o Ūkio ministerija prižiūrės, kad jis būtų maksimaliai palankus verslui.
Kita priežastis, dėl ko stringa investicijos iš užsienio, anot B. Vėsaitės, yra bendruomenės, besipriešinančios jų pašonėje vykdomai gamybai. „Prisidengiama viešojo intereso gynimu, kuris iš tikrųjų dažnai prieštarauja viešajam gėriui ir atstovaujama tik siauros asmenų grupės interesams“, – įsitikinusi B. Vėsaitė. Todėl, pasak jos, siūloma taisyti Prokuratūros įstatymą.
Ūkio ministrės manymu, skubiai reikia pertvarkyti ir švietimo sistemą, kuri šiandien esą neatitinka darbo rinkos poreikių. „Man tenka susitikti su regionuose dirbančiais verslininkais, kurie sako, kad laisvai galėtų padvigubinti ar patrigubinti gamybą, bet trūksta kvalifikuotos, motyvuotos darbo jėgos“, – tvirtina B. Vėsaitė.
Ji teigia, kad vis dar reikėtų pagalvoti ir apie nulinį pelno mokesčio tarifą į technologines darbo vietas reinvestuojamam pelnui. Esą tiek mūsų, tiek užsienio investuotojams tai būtų didžiulė paskata plėtoti savo verslą Lietuvoje.
„Dar noriu paminėti, kad technologiniai, pramoniniai parkai, įkurti savivaldybių teritorijose, naujos laisvos ekonominės zonos, į kurių infrastruktūrą investuotos milijoninės Europos paramos lėšos, pritrauks naujų užsienio investuotojų“, – tvirtina B. Vėsaitė.
Pasak jos, Ūkio ministerija suskaičiavo paramos likučius ir paskelbė kelis projektus, skirtus investuoti į Lietuvos regionus. „T. y. [investicijų skatinimo programa] „Invest LT plius“, kai galima investuoti į visus regionus, išskyrus Klaipėdą, Vilnių ir Kauną. Manau, kad visos šios priemonės pritrauks naujų užsienio investicijų“, – įsitikinusi ūkio ministrė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...