- Lukas Juozapaitis (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Fiksuotos elektros kainos planams nuo šių metų pradžios atpigus apie 8 proc., vartotojai turėtų pasinaudoti galimybe pasirinkti pigesnius planus, teigia Energetikos agentūros (LEA) vadovė Agnė Bagočiutė.
„Svarbu suklusti tiems, kurie turi didesnes kainas dabar, – natūralu, kad tokias gali turėti tie, kas pasirinkę fiksuotos kainos planus seniau, kad ir šių metų pradžioje“, – antradienį LRT radijui sakė A. Bagočiutė.
Pasak jos, šiuo metu trijų nepriklausomų elektros tiekėjų – „Ignitis“, „Enefit“ bei „Elektrum Lietuvos“ siūlomų fiksuotos kainos planų vidurkis siekia 24,5 cento už kilovatvalandę (kWh) – apie 8 proc., arba 2 centais mažiau nei šių metų sausį.
Vis dėlto, anot A. Bagočiutės, mažiausiai moka su rinkos kainomis susietus planus pasirinkę vartotojai.
„Per pastaruosius dvejus metus mokėjo pigiausiai tie, kas buvo pasirinkę vadinamuosius biržinius planus, nefiksuotos kainos tarifus“, – pabrėžė LEA vadovė.
„Pasirinkimų tikrai yra įvairių. Ką stebėjome šiemet, (...) tikrai matėme šiokią tokią (vartotojų – BNS) migraciją tarp nepriklausomų tiekėjų. Tas tiekėjas, kuris siūlė šiemet dažniausiai mažiausias kainas, jis augino vartotojų skaičių. Tai rodo, kad vartotojams ta kaina yra svarbus rodiklis“, – pridūrė ji.
Per pastaruosius dvejus metus mokėjo pigiausiai tie, kas buvo pasirinkę vadinamuosius biržinius planus, nefiksuotos kainos tarifus.
„Enefit“ atstovė Ieva Krikštopaitytė LRT radijui sakė, jog planus keičia nedaug klientų, mažai jų migruoja ir tarp tiekėjų. Jos teigimu, šiemet mažiau už elektrą mokėjo nefiksuotos kainos planus pasirinkę vartotojai.
Tuo metu didžiausio elektros tiekėjo „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė teigė, jog fiksuotos kainos planus renkasi apie 80 proc. buitinių vartotojų.
„Svarbu, kad klientai gali rinktis planą, tiekėją, kada nori, kiek nori. (...) Konkurencija tarp tiekėjų vyksta“, – LRT radijui teigė L. Beganskienė.
Pasak A. Bagočiutės, šiemet elektros kainos rinkoje stabilizavosi, o kitąmet jos turėtų būti panašios, siekti vidutiniškai apie 90 eurų už megavatvalandę (MWh).
„Pagal naujausius ateities sandorius 2025 metų didmeninės elektros kainos vidurkiai gali svyruoti 70-110 eurų už MWh ribose“, – teigė LEA vadovė.
„Elektros gali būti panašios dabartinėms kainoms arba šiek tiek, nežymiai didesnės“, – teigė ji.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, nepriklausomus tiekėjus pasirinkę buitiniai vartotojai dažnai permoka už elektrą – daugiau nei 25 centus moka apie 780 tūkst. vartotojų, iš jų 230 tūkst. – daugiau nei 29 centus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP4
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį8
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą5
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos10
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti4
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“4
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kyla
Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1
Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkams
Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...