Vilniuje posėdžiaujantys Baltijos Asamblėjos (BA) atstovai spręs, ar prašyti Lenkijos sparčiau atnaujinti geležinkelio ruožus prie sienos su Lietuva. Taip norima efektyvesnio europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo. Kai kurie Lietuvos parlamentarai siūlo šį klausimą kelti „Višegrado formate“

Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas BA Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komitetui pasiūlė priimti rezoliuciją ir kreiptis į Lenkijos parlamentą.

„Manau, būtų vertinga“, - penktadienį Vilniuje komiteto nariams sakė A.Šliupas. BNS jis teigė, kad galima prašyti lenkų skirti didesnį prioritetą geležinkelio rekonstrukcijai Lietuvos kryptimi.

„Reikėtų šitoje vietoje labai aiškiai išsiaiškinti, kokia yra net ilgalaikė perspektyva lenkų planuose dėl greičio standartų, kad visi surastume kompromisinį variantą, kad visi statytume arba rekonstruotume geležinkelį pagal vienodus parametrus. Jeigu mes kalbame apie „Rail Baltica“, kuri yra susijusi mūsų jungtimi į Vakarų Europą, jeigu Lenkijos dalis nebus renovuota, mes prarandame efektyvią jungtį“, - tvirtino viceministras. 

A.Šliupas mano, kad Lenkijai pasienis su Lietuva nėra prioritetinis, nes šis regionas nėra ekonomiškai stiprus: „Jiems (Lenkijai - BNS) pagrindiniai prioritetai yra tuose regionuose, kur yra didžiausias ekonominis potencialas ir poreikiai, todėl mūsų noras yra, kad mūsų pozicija jų prioritetuose pakiltų aukščiau“.

Tuo tarpu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys pasiūlė „Rail Baltica“ projekto klausimą kelti „Vyšegrado formate“.

„Višegradas (Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos grupė - BNS) išeina natūraliai platesnis, nes lenkai Višegrade yra stiprūs  ir su Baltijos šalims su Višegradu bendradarbiaujant suteiktų platesnį kontekstą tiems projektams, kurie yra europinio masto, nes „Rail Baltica“ - Lietuvos ryšys su Vakarais, o tas ryšys eina per Višegrado šalis“, - BNS teigė L.Balsys.

Lietuva jau pradėjusi tiesti europinės vežės „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Bendra pernai rudenį įkurta trijų Baltijos šalių įmonė koordinuos projekto įgyvendinimą nuo Kauno per Vilnių, Rygą iki Talino.   

Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų. Įvairiais skaičiavimais, bendra projekto vertė turėtų siekti 13-18 mlrd. litų. Tikimasi, kad Europos Komisija finansuos 85 proc. projekto vertės.