BFK nariai nesutaria dėl valdančiųjų žadėtos mokesčių reformos būtinybės

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nesutaria dėl valdančiųjų žadėtos mokesčių reformos būtinybės – vieni teigia, kad Vyriausybės elgesys suprantamas dėl esančio neapibrėžtumo, kiti teigia, kad mokesčių reformos vilkinimas – esminis Vyriausybės darbo trūkumas.

Komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas tikisi, kad Vyriausybė dar šiais metais Seimui pateiks žadėtą mokesčių reformą.

„Nėra blogo laiko teisingiems sprendimams. Turime užtikrinti mokesčių sistemos teisingumą, kurti paskatas kaupti ir investuoti“, – BNS teigė komiteto vadovas po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitydamas metinį pranešimą sukritikavo Vyriausybės neįgyvendintą mokesčių reformą. 

„Tikiuosi, kad Vyriausybė dar šiais metais Seimui pateiks žadėtą mokesčių reformą“, – pridūrė jis.

Tuo metu tame pačiame komitete dirbantis „darbietis“ Vytautas Gapšys įsitikinęs, kad mokesčių reformos vilkinimas – esminis Vyriausybės darbo trūkumas. Be kita ko, jis mano, kad sėkmingai reformai per šią kadenciją gali sutrukdyti infliacija, išaugusios kainos, karas Ukrainoje.

„Vyriausybė vėluoja, neįvykdo savo rinkiminių pažadų ir paverčia visą valstybę savo neveiklumo įkaite“, – BNS teigė jis.

Pasak BFK nario, pastarieji mėnesiai rodo, kad ekonominiai iššūkiai bus dar ateityje, infliacija niekur neatsitraukė, energijos kainos aukštumoje ir, V. Gapšio teigimu, labai tikėtina, kad visa šalies ekonomika gali įžengti į recesijos periodą.

„Tai iššūkiai kurie gali sutrukdyti sėkmingai reformai per šią kadenciją, o to pasekmes jausime dar ilgai. Todėl tikrai norisi priminti Finansų ministerijai, kad pavienių mokesčių pertvarkymas nėra išeitis, turime matyti visumą, jei Vyriausybė iš viso yra pajėgi pateikti reformos projektą“, – tvirtino V. Gapšys. 

Laisvės frakcijos atstovo Vytauto Mitalo teigimu, aiškumas visiems padėtų, bet suprantamas ir Vyriausybės elgesys.

„Dabartinėje padėtyje, kada mes nelabai galime prognozuoti ekonominės padėties už pusės metų ar už metų, yra itin sudėtinga daryti pakeitimus, kurie susiję su dešimtmečiais į priekį“, – BNS teigė V. Mitalas.  

Parlamentaras įsitikinęs, kad bent kelias mokestines naujoves Seimui pateikti reikėtų.

„Prezidentas savo kalboje paminėjo investicijų skatinimo mokesčius. Pasaulio banko analizė rodo, kad Lietuvoje tikrai labai daug įmonių užsistovi vidutinio dydžio įmonės statuse ir nepereina į didelės įmonės statusą dėl ydingos mūsų mokesčių sistemos ar subsidijų tvarkos“, – tvirtino jis.

„Turėti liekną pelno mokesčio sistemą, kuri skatintų investicijas, Lietuvai būtų reikalinga nepriklausomai nuo to, kaip pasaulio ekonomika toliau suksis, bet kai kurie mokesčiai, kurie dabar viešai aptariami, su jais nėra tikrai reikalo judėti į priekį, pavyzdžiui, su nekilnojamojo turto mokesčio pertvarka“, – pridūrė V. Mitalas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius mano, kad prezidento priekaištai dėl mokesčių reformos yra teisingi. Jis pabrėžė, kad Europos Komisija dėl ir toliau išsilaikysiančių didelių dujų ir elektros kainų  „pradeda rekomenduoti“ nedidinti ir neįvedinėti mokesčių.

„Galėtų pateikti (įstatymų projektus – BNS) ir pasakyti, kad įsigaliojimas būtų 2024 metais“, – BNS teigė A. Butkevičius. 

Balandį finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad ministerija neatsisako ankstesnių planų peržiūrėti mokesčius, tačiau tai bus padaryta, kai situacija stabilizuosis.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad netgi jei Vyriausybė pavasario sesijos metu vis dėlto apsispręstų teikti mokestinius pokyčius, gali būti kartu pasiūlyta gerokai vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Anksčiau valdantieji tvirtino, kad galimos mokesčių reformos turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip nuo 2023 metų sausio.  


Šiame straipsnyje: BFKmokesčių reformamokesčiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių