Būtiniausios bankų paslaugos gali pigti: bijo, kad įkainiai padidės kitur

  • Teksto dydis:

Mėnesinis mokestis už banko paslaugas gali sumažėti. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas jau parengė tai numatančias įstatymo pataisas, o pavasarį dėl to spręs Seimas.

Apie bankų mokesčius panevėžiečiai arba nutyli, arba pyksta.

„Labai dideli įkainiai, netgi per dideli“, – kalbėjo moteris.

Apie praėjusių metų bankų pelnus bus žinoma tik kovo mėnesį. Manoma, kad jis sieks milijardą eurų, bet paslaugos žmonėms, priešingai, ne pinga, o brangsta.

„Bankai be jokių objektyvių priežasčių didino savo įkainius tiesiog dėl noro daugiau užsidirbti iš žmonių“, – teigė Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.

Už kasdienę bankininkystę kiekvienas kas mėnesį moka skirtingai. Vieniems reikia daugiau išgryninimų, pervedimų internetu. Kitiems – tik sąskaitos atidarymo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos bankas kasmet numato, kiek turi kainuoti būtiniausios banko paslaugos. Dabar jų kaina negali viršyti 1,47 Eur per mėnesį. Socialiai remtiniems asmenims – 73 centų.

„Bankai tikrai nesiūlydavo. Tam, kad rastum tokią informaciją, reikėdavo labai tiksliai žinoti, ko ieškai“, – sakė R. Jokubauskas.

Nors bazinis krepšelis pigiausias, iš tiesų jį renkasi tik kas 45 lietuvis, arba 62 tūkst. Likusieji – bankams moka daugiau.

„Bankai gali siūlyti savo krepšelius. Dažnai tie krepšeliai, kuriuos siūlo finansų įstaigos, brangesni už minimalų“, – nurodė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Mažiau nei 3 proc. pasirenka valstybinį krepšelį, nes bankai sukūrę daug daugiau jų, kurie atitinka klientų poreikius“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo bankų paslaugas atpiginti.

„Siūlome peržiūrėti būtiniausių banko mokėjimo paslaugų krepšelio apimtį tokiu būdu, kad jis atitiktų 90 proc. Lietuvos vartotojų poreikių“, – šnekėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Neaišku, kaip bus įgyvendinama, kaip pasieks tuos 90 proc. visų vartotojų“, – teigė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Valdonė Darškuvienė.

Pradėti siūloma nuo kainos, kad bazinis krepšelis pigtų 50 centų. Iki vieno euro per mėnesį.

„Jei valstybė reguliuos kainą mažėjimo kryptimi, tai naujiems rinkos dalyviams bus vis sunkiau įeiti į šį segmentą“, – tvirtino E. Čipkutė.

Mokestis bankui keistųsi rečiau – ne kas metus, o kas trejus. Būtų susietas su minimalia mėnesine alga (MMA).

„Įstatyme būtų santykis su MMA“, – sakė G. Šimkus.

Pasirinkus pigiausią krepšelį žmonės gautų ir šiek tiek daugiau paslaugų. Nebe dešimt, o penkiolika pervedimų internetu bei 500 eurų išgryninimą kas mėnesį.

Visada galima rasti pretekstą norint padidinti įkainius. Tai – infliacija, bet bankų pelningumas nėra pretekstas mažinti įkainius.

Kiek tektų mokėti bankams, jeigu viršytų limitą, neaišku. Tad siūloma minimalias bankų paslaugas sieti su aktualijomis.

„2022 metais matėme, kad elektroninių mokėjimų skaičius pasiekė milijardą per metus. Būtų galima pririšti prie tokio mokėjimo skaičiaus augimo šalyje“, – kalbėjo V. Darškuvienė.

„Manome, kad penkiolika pavedimų per mėnesį yra tai, kas atitinka 90 proc. gyventojų poreikių“, – teigė finansų ministrė.

Mažinti mėnesinį mokestį tektų bankų pelnų sąskaita. Tad baiminamasi, ar jų įkainiai nepadidės kitur.

„Visada galima rasti pretekstą norint padidinti įkainius. Tai – infliacija, bet bankų pelningumas nėra pretekstas mažinti įkainius“, – nurodė R. Jokubauskas

Dėl bazinio krepšelio kainos dar turės apsispręsti Vyriausybė ir Seimas. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių