D. Kreivys sėkmingu laiko pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje konkursą

  • Teksto dydis:

Potencialiam Lietuvos paskelbto pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso nugalėtojui – „Ignitis grupės“ antrinei įmonei „Ignitis renewables“ – pasiūlius sumokėti 20 mln. eurų vystymo mokestį, energetikos ministras Dainius Kreivys įvykusį aukcioną laiko sėkmingu.

Ministras akcentuoja, jog rengiant konkursą investuotojus pavyko pritraukti varžytis ne dėl valstybės paramos ir subsidijų, o teikiant naudingiausią finansinį pasiūlymą bei sumokant vystymo įmoką.

„Išaugus kapitalo skolinimosi kaštams, įrangos kainoms, o elektros kainoms beveik sugrįžus į prieškrizinį lygį, situacija atsinaujinančios energetikos vystymui tapo mažiau patraukli. Nepaisant to, mums pavyko įtikinti vystytojus investuoti Lietuvoje – manau, tai didelė sėkmė“, – ministerijos pranešime teigė D. Kreivys.

Ministro teigimu, konkursas žymi naujo etapo pradžią Lietuvos energetikos istorijoje.

„Sėkmingai įvykęs aukcionas dėl teisės vystyti jūrinio vėjo parką – svarbus įsipareigojimas Lietuvos energetiniam savarankiškumui ir saugumui, kuris taip pat atneš naudą ekonomikai ir vartotojams“, – teigė D. Kreivys.

Ministras taip pat džiaugėsi, jog didžiausią 20 mln. eurų jūrinio parko vystymo mokestį pasiūlė valstybės valdoma bendrovė „Ignitis grupė“.

„Nors tai dar nėra oficialu, „Ignitis“ jau pranešė aukcione pasiūlę didžiausią vystymo kainą, kas reiškia, jog projektą greičiausiai vystys Lietuvos bendrovė, valstybės įmonė, ir investicijos, darbo vietos, mokesčiai ir visa kita ekonominė nauda atiteks tiesiogiai Lietuvai ir jos žmonėms“, – feisbuke pirmadienį teigė D. Kreivys.

Pasak energetikos viceministrės Daivos Garbaliauskaitės, vietinės gamybos trūkumas yra didelis iššūkis energetiniam ir nacionaliniam saugumui, o „jūrinis vėjas uždengs paskutinę skylę generacijos trūkume“.

Aukciono nugalėtojas oficialiai bus paskelbtas tik rugsėjį, po to, kai vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija patvirtins, kad jis atitinka nacionalinio saugumo interesus.

D. Kreivys anksčiau yra sakęs, kad valstybės lūkestis rengiant vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje aukcionus yra valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis“ sėkmė.

„Ignitis grupė“ dar 2020 metų rugsėjį paskelbė pasirinkusi strateginę partnerę jūros vėjo parkų projektams – vieną didžiausių jų vystytojų pasaulyje „Ocean Winds“, kurią taip pat metais įkūrė Europos energetikos lyderės „Engie“ bei EDPR, tuo metu valdžiusios apie 30 GW galios atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pajėgumus visame pasaulyje. „Ocean Winds“ būstinė yra Madride, Ispanijoje. 

Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį aukcioną su valstybės parama ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo aukciono rezultatų.

Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų.

Už energetiką atsakingų šalies institucijų lūkesčiu abu parkus pastatyti iki 2028 metų anksčiau abejojo dalis rinkos dalyvių, tarp jų ir „Ignitis renewables“ vadovas Th. Aelensas. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

BLINDA

BLINDA portretas
LAIKO SEKMINGU,NES ,MATYT,GERAI NUBIREJO I KISENE.O KAS MUMS IS TO?ENERGIJA NEBUS PIGESNE...

Jus

Jus  portretas
Konservus kaip uteles reikia naikinti,

STOP

STOP portretas
Strateginės pramonės šakos (elektros gamyba pirmoj eilėj) privalo 100 proc. būti kontroliuojamos valstybės. Tam būtina nacionalizuot ir Ignitį . Nė vieno "privataus" euro negali maišytis ir energetikoj ( juk tai aiškiai suprato ankstesni politikai , ne veltui pasirašę memorandumą apie strateginių imonių privatizavimo negalimumą). Tai pasitvirtino,kai galiausiai nei iš šio ,anei iš to vartotojams elektrai ne tik ko - ne dešimteriopai pabrango , bet tapo net ir sunkiai prieinamas dalykas (dėl elektros en. pajungimo kaštų vartotojui) . Išvada: jei europinė sistema buvo žymiai prastesnė nei turėta lietuviška ,tai kodėl žmonės turėtų tokią "pažangą" pasitikt nemurmėdami ? Juk nieks nebankrutavo ,kai elektra anksčiau žmogui kainavo 0,15 Lt/kWh!!! Kodėl po sudėtingiausio smegenų žmonėms plovimo ji pradėjo kainuot vos ne 0,50 eur/kWh . Paskaičiuokit kiek išbrango, kai aferistai "nepriklausomi tiekėjai " nieko nedarydami skaičiuoja milijoninius pelnus ?
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių