- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje daugėja įmonių bankrotų, labiausiai didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, automobilių remonte, statybose ir apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Taip pat daugėja ir masinių darbuotojų atleidimų. Per šiuos metus atleista jau kone per 2,5 karto daugiau darbuotų nei pernai per visus metus. Ką mums tai signalizuoja? Apie tai LNK pokalbis su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.
– Ką signalizuoja daugėjančių bankrotų skaičius?
– Inicijuotų bankrotų pirmąjį šių metų pusmetį yra gerokai daugiau, nei buvo praėjusiais metais. Tam turbūt yra kelios priežastys. Viena jų – problemų šaknys buvo pandemijos metu, bet tada valstybė teikė įvairiausiomis priemonėmis pagalbos. Pasibaigus pagalbai, nebesuteikiant lengvatinių paskolų, mokestinių atidėjimų, kai kurioms įmonėms, kurios nesugebėjo prisitaikyti, vienintelė likusi išeitis – bankrotas. Antrąjį šių metų ketvirtį jau galėjome matyti ir įmonių, kurios nebeturi veiklos perspektyvų, nes jų veiklos modelis buvo priklausomas nuo santykių su Rusija. Statybos sektorius irgi turi labai rimtų iššūkių, nepaisant to, kad nekilnojamojo turto kainos auga, tačiau paveikia žaliavų kainų šuoliai, darbuotojų trūkumas, didelė konkurencija.
– Ar nenukenčia smulkieji verslininkai, kurie susikuria sau darbo vietas?
– Tikėtina, kad tai smulkiosios įmonės. Apie didelių įmonių bankrotus negirdėjome. Antrasis šių metų ketvirtis buvo išskirtinai geras, nedarbo lygis nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius penkiolika metų. Per vieną ketvirtį sukurta net 55 tūkst. naujų darbo vietų. Prie to prisidėjo atvykę ukrainiečiai, kurie užėmė laisvas darbo vietas. Žiūrint į tai, kiek yra užimtų vietų, bedarbių, sukuriama naujų darbo vietų, negalėtume sakyti, kad tai plataus masto problema. Yra specifinių problemų, kurios paveikė mažesnes, smulkesnes įmones, kurios nebuvo labai konkurencingos, nebuvo pasiruošusios tokiems iššūkiams.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kaip bankrotų situacija galėtų keistis dar šiais metais?
– Dabartinis skaičius, nors jis padidėjęs, palyginti su normaliu laikotarpiu, bet vis vien nedidelis. Keli šimtai įmonių, inicijuojančių bankrotą, per ketvirtį – nedaug, turint omeny, kad kiekvienais metais keli tūkstančiai įmonių stabdo veiklą ir pradeda. Tai natūralus procesas. Žiūrint į daugelį veiksnių, geopolitines problemas, nenustebčiau, jei matysime išliekantį didesnį bankrotų skaičių ir antroje metų pusėje, kitais metais. Aplinka išlieka tikrai nepalanki. Daug nuo elektros energijos, dujų kainų priklausomų įmonių, kurios neapsidraudusios nuo šokų, patiria šešis septynis kartus įsišaukusias elektros energijos sąnaudas.
– Dėl kokių priežasčių šiais metais atleista jau daugiau nei dvigubai žmonių nei praeitais metais?
– Turbūt yra keli pavieniai atvejai. Žinome „Lietuvos geležinkelių“ veiklos specifiką, sumažėjęs Baltarusijos prekių tranzitas, tačiau, atmetus kelis didesnius atvejus, nesureikšminčiau situacijos. Visa šalies užimtumo statistika rodo, kad buvo geriausias ketvirtis per du dešimtmečius. Sukurta 55 tūkst. naujų darbo vietų. Iki tol buvo opi problema darbuotojų trūkumas. Visuose sektoriuose kas trečia įmonė išskyrė darbuotojų trūkumo problemą. Ukrainiečių pabėgėlių banga padėjo išspręsti problemą. Pavieniai masiniai atleidimai nėra nacionalinė problema, kuri virs į sparčiai augantį nedarbo lygį. Tačiau tikėtina, kad ir dėl Rusijos, energijos krizės, lėtesnio pasaulio ekonomikos augimo matysime didesnį bankrotų skaičių ir nedarbo augimą per ateinančius metus.
– Ar nebus kaip 2008 m.?
– Galiu drąsiai sakyti, kad nebus kaip 2008 m. Tai labai mažai tikėtinas scenarijus. Tada nedarbo lygis pakilo iki 17 proc. Manau, dabar gali pakilti 1–2 procentiniais punktais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Suskaičiavo: pigesnių Velykų Lenkijoje ieškantiems lietuviams teks nusivilti2
Atvykus į Lietuvos ir Lenkijos pasienyje esančius Suvalkus, miestelio turguje girdisi lietuviški balsai. Užsukus į vietinę maisto prekių parduotuvę, balsai dar garsesni. Lietuviai į Lenkiją vis dar traukia įsigyti pigesnių prekių. Patikrinus...
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?11
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu13
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...