- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei pusė (57 proc.) suaugusių šalies gyventojų mano, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius du mėnesius pablogėjo, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa.
Birželį 8 proc. apklaustųjų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią, trečdalis (33 proc.) respondentų nurodė, kad ji pastaruoju metu nepasikeitė.
2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Lyginant su apklausa prieš 4 mėnesius (vasarį, dar iki koronaviruso pandemijos Lietuvoje pradžios), 36 proc. punktais padaugėjo nurodžiusių, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo.
Kad šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pablogėjo, nurodė daugiau nei pusė visų demografinių bei socialinių grupių Lietuvos gyventojai, o kad ji per pastaruosius kelis mėnesius nepakito, kiek dažniau už kitus nurodė pensininkai, besimokantis jaunimas bei dirbantys valstybiniame sektoriuje.
Karantinas finansiškai galėjo paliesti pusę milijono gyventojų
Komentuodamas apklausos rezultatus, finansų analitikas Marius Dubnikovas teigė, kad tokie rezultatai jo nenustebino.
„Šis skaičius tikrai nestebina, nes reikia suprasti, kad labai daug žmonių prižiūrėjo vaikus arba buvo išleisti į prastovas, arba išvis buvo atleisti iš darbo. Tokių žmonių buvo apie 300 tūkst. Kad jų finansinė padėtis pablogėjo, tai vienareikšmiškai. Prie šitos grupės žmonių prisidėjo ir tie, kurie buvo krizės smaigalyje – viešbučiai, maitinimas, restoranai, turizmas. Šitų sričių atstovų nuotaikos turbūt išvis yra tragiškos.
Kad daugiau nei pusė žmonių mano, jog jų finansinė padėtis pablogėjo, labai atspindi tai, kas vyko. Realiai gali būti, kad žmonių, kuriuos paveikė situacija, yra daugiau. Šeimose gali būti vienas dirbantis ir jis buvo išleistas prastovą. Galima kalbėti, kad tai palietė per 500 tūkst. žmonių. Natūralu, kad nuotaikos subjuro“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.
Šis skaičius tikrai nestebina, nes reikia suprasti, kad labai daug žmonių prižiūrėjo vaikus arba buvo išleisti į prastovas, arba išvis buvo atleisti iš darbo. Tokių žmonių buvo apie 300 tūkst.
Jo nuomone, tokiems neigiamiems rezultatams įtakos galėjo padaryti ir psichologiniai aspektai.
„Netiesioginė įtaka, kad nuotaikos subjuro, gali būti ir dėl šalutinių atvejų. Daliai žmonių karantininis laikotarpis asocijuojasi su tamsiu laikotarpiu. Finansiškai net jei nenukentėjo, jų nuotaikos ir optimizmas arba požiūris į situaciją gyvenime gali taip pat pablogėti, nors finansiškai galbūt niekas ir nepasikeitė“, – komentavo analitikas.
Vis dėlto, M. Dubnikovo teigimu, kai kurių sričių darbuotojai dėl karantino galėjo ir pagerinti savo finansinę situaciją.
„Iš karantino išlošė žmonės, kurie dirba įmonėse, kurios karantino nebuvo paliestos, pavyzdžiui, IT sektorius, kur žmonės galbūt net ir sulaukė atlyginimų padidėjimo. Programuotojas dirbo ar jam karantinas, ar ne, jis galėjo dirbti tiek iš namų, tiek darbo vietoje. Jeigu atlyginimas padidėjo, tai galėjo nuotaikos ir pagerėti“, – sakė jis.
„Žmonės, kurie užsiima verslu, tokių nėra daug, bet kai kurie sektoriai irgi galėjo pasistūmėti į priekį ir pasigerinti finansinę situaciją“, – pridūrė M. Dubnikovas.
Apklausa vyko 2020 m. birželio 15 – 25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: elektros kaina biržoje pakilo 18 proc.
Įpusėjus spaliui, elektros energijos vidutinė kaina Nord Pool biržoje, lyginant su rugsėjo mėnesio duomenimis, išaugo 18 proc. ir šiuo metu siekia 0,099 Eur/kWh be PVM. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra, kainos padidėjim...
-
Medijų rėmimo fondas skelbia konkursus 2025 m. finansinei paramai gauti1
Medijų rėmimo fondas, vadovaudamasis Fondo Tarybos 2024 m. spalio 15 d. sprendimu, skelbia konkursus 2025 m. finansinei paramai gauti. Konkursai vyks iki šių metų lapkričio 13 d. vidurnakčio. ...
-
Įregistruotas 2025 m. „Sodros“ biudžeto projektas: pajamos sieks 8,64 mlrd. eurų
Informacinėje teisės aktų sistemoje įregistruotas Valstybinio socialinio draudimo fondo 2025 metų biudžeto projektas. Kitais metais planuojama, kad „Sodros“ pajamos bus 8,64 mlrd. eurų, t. y. 13,09 proc. (1 mlrd. eurų) didesnės nei laukiam...
-
Siūloma denonsuoti Lietuvos ir Rusijos sutartį dėl prekybinės jūreivystės2
Susisiekimo ministerija siūlo denonsuoti prieš tris dešimtmečius pasirašytą Rusijos ir Lietuvos susitarimą dėl prekybinės jūreivystės. ...
-
Įregistruotas 2025 m. Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektas: įplaukos viršys 31 mln. eurų
Informacinėje teisės aktų sistemoje įregistruotas Pensijų anuitetų fondo (PAF) 2025 metų biudžetas. Numatoma, kad pagrindinės veiklos įplaukos jame sudarys 31 mln. eurų, kai išlaidos – 4,8 mln. eurų, iš kurių 4,2 mln. eurų sud...
-
Verslo atstovai išsakė lūkesčius būsimai valdžiai: ko labiausiai baiminasi3
Pasibaigus pirmajam Seimo rinkimų turui verslo organizacijų atstovai viliasi, jog nauja valdžia matys verslą kaip partnerį, o ne trukdį, ir skirs pakankamą dėmesį abipusiam dialogui. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis...
-
Seimo narių išeitinėms numatyta skirti daugiau kaip pusantro milijono eurų2
Kitai kadencijai neišrinktų Seimo narių išeitinėms numatyta skirti 1 mln. 575 tūkst. eurų. ...
-
Sudarant sutartį dėl finansinės paramos ne visais atvejais reikės notaro parašo
Sudarant sutartį dėl ne didesnės kaip 100 tūkst. eurų paramos, nebereikės gauti notaro patvirtinimo. ...
-
Seimas po svarstymo pritarė siūlymui tikslinti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo tvarką
Antradienį Seimas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotam įstatymo projektui, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Seime – paskutinis žingsnis apribojant užsieniečių apgyvendinimą valstybės lėšomis iki pusės metų2
Seimas linkęs pritarti, kad valstybė užsieniečių apgyvendinimą finansuotų ne ilgiau pusės metų – kol migrantai laukia sprendimo dėl laikinosios apsaugos statuso suteikimo ir tik kol šis statusas galioja. ...