- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau beveik mėnesį po truputį, tačiau stabiliai kyla naftos kaina. Panašiai taip pat degalinėse į didėjančią pusę vis keičiamos tiek benzino, tiek dyzelino kainos. Kiek dar ilgai augs degalų kainos ir ar nėra pavojaus, kad augančios degalų kainos gali vėl įsukti infliacijos karuselę, apie tai LNK žurnalistas pakalbino ekonomistą Marių Dubnikovą.
– Dabar „Brent“ rūšies nafta kainuoja apie 82 dolerius už barelį. Kaip jūs vertinate tokį, sakykime, po truputį, bet stabilų augimą ir kokios prognozės ateičiai?
– Jei žiūrėtume į dabartinį lygį, šiais metais nafta pabrango apie 10 proc. per porą mėnesių. Atrodytų, labai daug. Jei žiūrėtume į ilgamečius vidurkius arba į ilgamečius grafikus, per paskutinius dešimt metų tas 75–80 dolerių yra daugiau mažiau mediana, t. y. vidutinė kaina, aplink kurią mes ir sukamės. Tai labai didelių iššūkių nesakyčiau, kad yra, tiesiog kaina šiek tiek aukštesnė negu buvo metų pradžioje ir tai neigiamai atsispindi mūsų degalų kainų švieslentėse, t. y. kaina šiek tiek yra pakilusi. Kokia prognozė? Tokia, kad, jei nenutiks kažkokių įvykių, kurių mes nežinome, tikėtina, tas svyravimas ir suksis apie tuos 75–80 dolerių.
– Dabar apie įvykius, apie kuriuos buvo svarstoma prieš tai. Juk buvo tokių baimių, kad jei konfliktas Gazos Ruože išsiplės, tai turės įtakos naftos kainai. Konfliktas pernelyg neišsiplėtė, tačiau tikrai užsitęsė ir bent jau kol kas pabaigos nematyti, be to, laivybą labai trikdo ir husių puldinėjimai Raudonojoje jūroje. Galbūt tai ir yra tos pagrindinės priežastys, dėl kurių dabar naftos kaina laikosi sąlyginai aukštai, ties medianos viršumi?
Supraskime, kad jei 5 centais pabrango litras degalų, infliacijai tai neturės tiek daug įtakos.
– Kalbant apie husių puldinėjimus, mes matėme efektą šiek tiek anksčiau, dar praėjusiais metais, kai naftos kaina bandė kilti virš 90 dolerių, bet vėliau koregavosi, nes visi suprato, kad konfliktas nesieskaluoja, ką jūs ir pasakėte. Kitas dalykas, tai yra džiugi žinia iš tiesų, nes pinigais balsuojantys žmonės, investuotojai nemato didelės rizikos, jie mato, kad rizika yra, bet ji nėra nevaldoma. Dėl to kaina svyruoja, bet ji nesvyruoja didžiuliuose rėžiuose, kurie siektų 100–120 dolerių, ką matėme, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Na, o kitos priežastys yra, kad vis tik Rusijos laivyną vis labiau spaudžia. Rusų laivynas yra spaudžiamas dėl to, nes, kaip bebūtų gaila, iš Rusijos žaliavos, kartu ir nafta, vis tik patenka į Vakarų pasaulį ir tam padeda įvairios organizacijos. Šiuo atveju, kalbant apie naftą, labai daug padėjo Graikijos laivynas, vadinamasis pilkasis Rusijos laivynas, ir jis dabar sulaukia vis daugiau sankcijų, apribojimų ir, atsiradus papildomų apribojimų, nafta po truputį brangsta. Tad, sakyčiau, Raudonosios jūros efektas yra išnaudotas, įvertintas ir į kainą jau įskaičiuotas. Kalbant apie Rusijos naftos apribojimus, kad ji nepatektų į Vakarų pasaulį, apribojimai darosi vis svarbesni.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Tačiau, jei degalų kaina toliau taip augs, kur yra ta riba, kai tai jau atsispindės kokių nors kitų produktų kainose?
– Skaičiuokime labai paprastai. Pavyzdžiui, jeigu šiais metais nafta pabrango 10 proc., naftos sudedamoji dalis kure yra apie 25–30 proc., priklausomai nuo rūšies, ar tai benzinas, ar dyzelinas, tai tas naftos kainos pakilimas sudaro apie 3 proc. 3 proc. nuo maždaug 1,5 vidutinės euro kainos sudaro apie 5 centus degalams. Tad jeigu nafta pabrangsta 10 proc., galime skaičiuoti, kad 5 centais pabrangs degalai. Kaip tai atsispindės produktuose? Reikia skaičiuoti kiek kiekvienam produktui kainuoja degalai. Tačiau supraskime, kad jei 5 centais pabrango litras degalų, infliacijai tai neturės tiek daug įtakos. Manau, daugiau įtakos turės tai, kad vis tik Lietuvoje žmonės turtėja, gauna vis didesnes pajamas ir šiais metais vėl planuojamas apie 10 proc. atlyginimų augimas, noras išleisti pinigus taip pat bus ir turės daug didesnę įtaką nei naftos kainos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai16
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu14
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje7
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...