- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės parama per pandemiją padėjo išvengti bankrotų bangos įvairiuose sektoriuose, net tuose, kuriuose tuo metu atrodė neišvengiami – maitinimo ir pagyvendinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Karas Ukrainoje ir dėl to kylančios maisto ir energijos kainos gali būti visiškai kita istorija – nukenčia visi verslo sektoriai. Apie tai pokalbis su draudimo įmonės „Coface Baltics“ direktoriumi Mindaugu Sventicku.
– Kokie duomenys leidžia daryti prielaidas, kad artėja bankrotai?
– Šių dienų perspektyvoje norėtųsi, kad prognozės būtų šiek tiek pozityvesnės. Deja, prielaidų pozityvui tiek ekonomikos augimo, tiek verslų prasme nelabai daug. Jau prieš Rusijos invaziją į Ukrainą stebėjome spartų ekonomikos atsigavimą. Tai automatiškai kėlė žaliavų paklausą, trūkinėjo tiekimo grandinės, kilo kainos, infliacija. Po Rusijos invazijos problemos tik pagilėjo. Verslai labai stipriai veikiami išorinių veiksnių ir šiandien jie visi nepalankūs daugeliui sektorių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kurie sektoriai paveikti labiausiai?
– Labiausiai bus paveikti sektoriai, kurie naudoja daugiausia energijos išteklių: naftos gamyba, chemijos pramonė, statyba, transportas ir žemės ūkis.
– Kam trūksta pinigų? Ar jau yra įmonių, kurios skolingos kitoms, kas vėliau sukeltų tam tikrą domino efektą?
– Pagrindinis efektas pasimatys šių metų antrame pusmetyje. Dar šiemet, nes kol kas viskas juda iš inercijos. Jau šiandien pastebime daugiau atsiskaitymų sutrikimų. Valstybės parama verslui labai padėjo ir bankrotų, ir neatsiskaitymų skaičius sumažėjo. Dabar grįžome į priešpandeminį lygį ir, deja, neatsiskaitymų skaičius augs.
– Kokių sektorių įmonėms yra didžiausia rizika? Kam skolinti rizikingiausia?
– Visada rizikingesnis buvo statybos sektorius, šiandien jis ypač rizikingas. Taip pat transporto sektorius, bet mūsų didieji transportininkai gali sau leisti absorbuoti degalų augimą, jie išmokę pamokas iš ankstesnių krizių. Automobilių pramonė, bet Lietuva ir kitos Baltijos šalys nėra stipriai įsitraukusios į automobilių pramonės tiekimo grandinę kaip Slovakija, Čekija ir kitos Centrinės Europos šalys. Ir žemės ūkis. Reikalingos žaliavų kainos labai sparčiai auga, taip pat iš žaidimo iškrito Rusija ir Ukraina, kurios buvo vienos iš didžiausių grūdų tiekėjų pasaulyje.
Bus sunkus laikotarpis, bet prie visų krizių po tam tikro laiko prisitaiko tiek verslas, tiek eiliniai vartotojai.
– Ką galite pasakyti apie maitinimo ir apgyvendinimo sektorius?
– Šiandien jis dar neatsigavęs po pandemijos ir, manau, dabartiniai iššūkiai jų problemas tik pagilins. Iki šiol išgyvenusios įmonės su valstybės parama, klausimas, ar toliau galės tęsti savo veiklą dabartinėje situacijoje.
– Kokios perspektyvos? Ar valstybė turėtų remti kaip ir per pandemiją?
– Matėte, kad gana didelis iššūkis buvo identifikuoti sritis, kurios nenori pasipelnyti. Manau, pamoka išmokta ir valstybė orientuosis į šakas, kurioms reikia pagalbos. Pabaltijo šalys nėra blogoje situacijoje, tam padeda toliaregiškas sprendimas sudaryti sąlygų inovatyviam verslui vystytis – biotechnologijos, farmacija, IT.
– Ar įmonės, kurios nebankrutuos ir mokės mokesčius, atsvers įmones, kurioms bus sunkiau artimiausiais metais?
– Tai ne pirma krizė. Bus sunkus laikotarpis, bet prie visų krizių po tam tikro laiko prisitaiko tiek verslas, tiek eiliniai vartotojai. Ko gero, teks keisti tam tikrus savo įpročius, bet nemanau, kad tai stipriai paveiks ateities perspektyvas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...