Dėl ko grūdų kainos kyla į kosmines aukštumas?

Grūdų derlius šiemet – vidutinis, o jų supirkimo kainos kyla į kosmines aukštumas. Kas tai lėmė? Kodėl senka pasaulinio grūdų banko aruodas, kam jis kaupiamas ir kas jį suvalgo? Ko tikėtis vartotojams? Komentuoja žemės ūkio atstovai ir finansų ekspertai.

Orai nebuvo palankūs

Ne paslaptis, kad grūdų derlių lemia orai. "Pavyzdžiui, prieš trejus ketverius metus, kai buvo sausros, derliai buvo maži, o kalbėdami apie 2020-uosius juos įvardijame kaip rekordinius – prikulta maždaug 7 mln. tonų vietoj lauktų 6 mln. tonų, – skaičiavo Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus. – Šie metai prasidėjo šaltu pavasariu, paskui stojo sausi orai, dauguma kultūrų lėčiau dygo, o derliaus nuėmimo metu užėjo lietūs, ne visi ir spėjo nukirsti geriausiu laiku. Todėl derlius menkesnis ir kokybė prastesnė.  Pernai daug jo buvo ekstra klasės, šiemet nemažai yra ir 3-ios, ir net 4-os klasės, nes augalai nespėjo išauginti ir subrandinti stambaus grūdo (nors jų skaičius varpose buvo geras). Be to, pritrūko šilumos, kad glitimas būtų didesnis ir būtų pasiekta ekstra klasė."

Pašnekovas palygino, kad pernai kviečių iš hektaro buvo prikuliama 7 tonos, o šiemet jau tik 5,5 tonos. Javų derlius mažėjo, tačiau visame pasaulyje grūdų kainos smarkiai pakilo ir tai kompensavo Lietuvos ūkininkų netektis. "Finansine prasme metai geri, galima sakyti, rekordiniai. Tik mūsų žemdirbiai skundžiasi dėl to, nes mūsų sistemą valdo dideli supirkėjai ir perdirbėjai. Ūkininkas skuba vežti grūdus parduoti ir praranda geresnes pajamas. Tie, kurie turi elevatorius, palaiko ilgiau, gauna bent 20 proc. daugiau, – sakė A.Svitojus. – Galima skųstis, kad už grūdus moka mažai. Tačiau reikėtų pačiam žiūrėti, kokia yra pasaulinė rinka. Paprasčiau situaciją vertinti didesnėms žemės ūkio organizacijoms, tokioms, kaip kooperatyvai ar pan. Dažniausiai stebima situacija Paryžiaus aukcionuose, kur lyginamos 3–5 metų kviečių, rapsų ir kukurūzų kainos. Kalbant apie kviečius, jų kaina siekia nuo 220 iki 245 eurų už toną."

Jis atkreipė dėmesį, kad grūdų derlius skirtingose Europos valstybėse šiemet buvo labai nevienodas. Štai Ukrainoje jo būta rekordinio, o kai kuriose Europos šalyse javus pražudė sausra. "Žiūrint į pasaulį, vis dėlto balansas išlieka: vienur grūdų daug užauga, kitur mažai", – teigė ŽŪR pirmininkas.

Arūnas Svitojus: galima skųstis, kad už grūdus moka mažai. Tačiau reikėtų pačiam žiūrėti, kokia yra pasaulinė rinka.

Lemia pasaulinės tendencijos

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad grūdinių kultūrų ir rapsų derlius Lietuvoje šiemet yra kiek prastesnis nei praėjusiais rekordiniais metais, tačiau supirkimo kainos šoktelėjo ir daliai augintojų visiškai kompensuoja sumažėjusias pajamas dėl mažesnio derliaus.

Pasak jo, dažniausiai tokie kainų šuoliai tarptautinėse grūdų rinkose atsitinka tuomet, kai grūdų atsargos pasaulyje sumažėja, arba tikimasi, kad atsargos sumažės labiau negu tikėtasi. Ypač aktualu tam tikrą grūdų atsargų lygį išsaugoti daugiausia grūdų eksportuojančiose šalyse (turint mintyje kviečius,  ES šalyse, Rusijoje, Ukrainoje, JAV, Kanadoje ir Australijoje).

"Jau praėjusiais metais kviečių atsargos ir pasaulyje, ir šiose eksportuojančiose valstybėse kiek sumažėjo, o šiemet tikimasi, kad jos dar labiau sumažės, todėl tai ir lemia didesnes negu mums buvo įprasta pastaraisiais metais kainas. O atsargos mažėja tuomet, kai derlius būna mažesnis negu suvartojimas, todėl žiūrint į priekį, kainos ims leistis žemyn, kada arba atsigaus lūkesčiai dėl kitų metų derliaus, arba vartojimo augimas kiek sulėtės ir daugiau bus sunaudojama, pavyzdžiui, ne kviečių, o kukurūzų pašarams", – "Kauno dienai" komentavo T.Povilauskas.

Tačiau kodėl grūdų atsargos per pusantrų metų sumažėjo, nors derlius pasaulyje nebuvo labai prastas? Pasak SEB eksperto T.Povilausko, atsakant į šį klausimą, akys pirmiausia krypsta į Kiniją, kuri per pastaruosius dvejus metus smarkiai didino importą į savo šalį ir tai didino kviečių paklausą visame pasaulyje. "Neužmirškime ir to, kad rusai praėjusį sezoną įvedė muitus eksportuojamiems kviečiams, tai irgi pristabdė eksporto apimtis. Galiausiai šiemet Rusijoje kviečių derlius yra gerokai mažesnis negu prieš metus, todėl daugiausia pasaulyje kviečių eksportuojanti šalis šiemet eksportuos mažiau kviečių. Ir nors atrodytų, kad geresnis derlius Ukrainoje ir ES turėtų kompensuoti mažesnio derliaus Rusijoje nuostolius, tačiau taip sutapo, kad Kanadoje, kuri pernai eksportavo apie 27,7 mln. tonų kviečių, šiemet tesitikima 17 mln. tonų eksporto dėl prastesnio derliaus, o 10 mln. tonų praradimas rinkai yra labai didelis, – aiškino ekspertas. – Dabar artimiausiu metu daugiausia dėmesio bus skiriama Pietų pusrutulio šalims, kaip jose klojami būsimo derliaus pamatai, nes visgi ir Australija, ir Argentina yra svarbios grūdų eksporto rinkos pasaulyje ir norint, kad kainos judėtų žemyn, būtina, kad jose derlius nenuviltų."

Lemia: pasak ekspertų, kainų šuoliai tarptautinėse grūdų rinkose atsitinka tuomet, kai grūdų atsargos pasaulyje sumažėja, arba tikimasi, kad jos sumažės labiau negu tikėtasi. Vilmanto Raupelio nuotr.

Duona smarkiai nebrangs?

T.Povilauskas siūlė nepamiršti svarbiausio dalyko: "Kuo daugiau grūdų eksportuojame, tuo didesnis nuostolis mūsų valstybei. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) čia nesumokamas, o valstybės parama javų sektoriui labai didėja. Kai mes grūdų patys neperdirbame, kai nepanaudojame pašarams gyvulininkystės srityje, nesukuriame darbo vietų saviems gyventojams, daug prarandame. Būtų milijardinė pridėtinė vertė. Žaliavą išvežti nėra gerai. Ypač kalbant apie žemesnės kategorijos pašarinius grūdus. Ūkius reikėtų diversifikuoti. Tai labai atskirtų tuos, kurie tik grūdus augina ir tuos, kurie užsiima gyvulininkyste."

Kai mes grūdų patys neperdirbame, kai nepanaudojame pašarams gyvulininkystės srityje, nesukuriame darbo vietų saviems gyventojams, daug prarandame. Būtų milijardinė pridėtinė vertė.

Tadas Povilauskas: kai mes grūdų patys neperdirbame, kai nepanaudojame pašarams gyvulininkystės srityje, nesukuriame darbo vietų saviems gyventojams, daug prarandame. Būtų milijardinė pridėtinė vertė.

Pašnekovas skaičiavo, kad Lietuvoje net 80 proc. laukų apsėjama grūdinėmis kultūromis, tai alina dirvą. O visa užauginta produkcija išvežama į užsienį.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius primena, kad augančios grūdų kainos rodo bendrą tendenciją. Jis ragino nepamiršti ir infliacijos, kuri šiuo metu Lietuvoje siekia 5 proc.

"Rinka labai reaguoja į atskirų valstybių pranešimus, ką šios ketina daryti. Ypač Azija. Rusija paskelbė, kad grūdus pasiliks vidaus rinkoje, kaups rezervą. Ukrainoje, kuri yra viena iš pagrindinių eksportuotojų, buvo puikus derlius. Signalų apie tai, kaip ruošiasi elgtis tiek Jungtinės Valstijos, tiek Kanada, taip pat buvo", – "Kauno dienai" tvirtino K.Starkevičius. – Tiesą pasakius, ūkininkavimas tiesiogiai susijęs su nafta. Kuo ši brangesnė, tuo labiau pabrangsta žemės ūkio produkcija. Kita vertus, naftą eksportuojančios šalys linkusios susipirkti daugiau grūdų. Kitaip tariant, duonos. Todėl kainos biržose pakyla."

Jis priminė ir skirtingose šalyse siautusią gamtos stichiją: Jungtinėse Valstijose, Kanadoje – milžiniškus gaisrus, Europoje – potvynius. "Kainos šoktelėjo net 60 proc. Tai yra pagrindinės infliacijos priežastys. Kita vertus, šoktelėjo energetikos kainos, jos taip pat yra svarbios žemės ūkyje. Ypač didelis trąšų kainų poveikis. Pernai tona kompleksinių trąšų kainavo 300 eurų, o šiandien pasiekė 480 eurų", – palygino pašnekovas.

Tačiau, pasak jo, duonos gaminiai radikaliai neturėtų brangti, nes grūdų kainos dalis sudaro tik 12 proc. jų kainos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių