- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kainų cunamis – taip apie šokusias kai kurių maisto produktų kainas kalba jas stebintys specialistai. Šį kartą kainos kerta skaudžiai – nes brangsta kasdieniniais produktai: bulvės, duona ar kava, informuoja LNK.
Kol kas kavos puodelio kaina nesikeičia – kvapnaus gėrimo gausite ir už eurą ir už pustrečio euro. Tačiau jau nuo naujųjų prognozuojama – kava brangs 30 proc. Populiariausios pupelės – ir daugiau.
„Visiškai beveik buvo sunaikintas ateinančių metų kavos derlius, tai čia viena iš žaliavų brangimo (priežasčių, – red. past.), nes atsiranda kavos ribotumo labai didelis faktorius. Kitas dalykas, yra susidaręs tarsi butelio kaklelis logistikos sektoriuje, kai krovinį atsivežti trunka dvigubai ilgiau nei iki šiol“, – situaciją komentavo kavos namų „Italala caffe“ bendrasavininkė Raimunė Vaitekonytė.
Žemų kainų zona lipa į viršų ir visi, kas kavą pirko pigiai, jie tai labai pajus.
Praėjusių metų vasarą kavos svaras pupelių biržoje kainavo 100 eurų. Šią vasarą jau dvigubai daugiau – 200 eurų. Kavos ekspertai sako, kad kainos gali didėti ir iki trijų kartų. „Žemų kainų zona lipa į viršų ir visi, kas kavą pirko pigiai, jie tai labai pajus. Jie pajus 30,40,50 proc. gal ir dvigubai didesnę kainą už tas kavas, kurios yra pigios. Brangių kavų segmentas neturėtų drastiškai keistis“, – kalbėjo kavinių tinklų „Huracane coffee“ įkūrėjas Vytautas Kratulis.
Kavos mėgėjams kavos kainos kol kas nė motais. „Jeigu noriu, tai atsigeriu“, – tarstelėjo praeivis.
„Uoj, du puodelius būtinai – iš ryto ir popiet“, – vardijo kita pašnekovė. Paklausta, ar kavos kaina yra svarbus rodiklis, ji teigė: „Kol kas nežinau svarbu ar ne. Kol kas žinau, kad noriu išgerti skanią kavą“.
Kava – tik vienas iš jau pabrangusių ir vis dar brangstančių produktų. Daugelio geriama užpilama vadinama kava per metus pabrango apie 30 proc. Duona, aliejus – kone 70 proc. Pabrangimų rekordininkės – bulvės – perlipo net 70 proc. Pernai kainavusios 32 centus už kilogramą, šiemet kainuoja jau 22 centais brangiau.
„Pagrindinė priežastis, kurią įvardija tiekėjai – itin prastas derlius dėl pavasario šalnų. Visi prisimename, kaip visi šalome net ir gegužės mėnesį. Antra priežastis, kuris apėmusi turbūt visą Lietuvos ūkį – darbuotojų trūkumas. Tiesiog nėra kam nurinkinėti derliaus, nėra kam jį ir sodinti“, – situaciją komentavo specialistė.
Maiste mes kol kas ką tik pradėjome tą brangimą matyti. Jis truputį bus šokiruojantis.
Bulvės, be kurių savo raciono neįsivaizduoja daugelis lietuvių, panašu, ir nepigs. Jos smulkios, abejojama, ar išsilaikys iki kito pavasario. Teks vežti iš svečių šalių. Taigi, brangs bulvės, brangs ir cepelinai.
Ir ne tik derlius lemia produkto kainas. „Prisideda energetika, prisideda logistika. Galimai užsisukus tokiai infliacijos spiralei, neužilgo ir darbuotojai prašys didesnių algų ir tai susidės“, – teigė kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.
Namine, originaliai pažymėta duona garsėjanti Panevėžio rajono kepyklėlė savo gaminius jau pabrangino apie 10 proc. Kitaip, sako, negalėjo – brango ir miltai, ir visa kita. „Prieš porą savaičių mes patys pasikėlėme kainas savo produkcijos. Taip pat tiekėjai mums kelia ir žaliavų kainas. O ypatingai kyla energetiniai resursai, šiuo atveju elektra. Mes esame visiškai priklausomi nuo elektros“, – pasakojo „Velželio duonos“ direktorius Vaidas Baranauskas.
Kada kainos stabilizuosis – neaišku. Gamintojai ir pardavėjai juokauja, kad reikia sulaukti kito derliaus ir tikėtis, kad jis bus geras. Tačiau kainų stebėtojai greitų kainų pokyčių neįžvelgia. „Maiste mes kol kas ką tik pradėjome tą brangimą matyti. Jis truputį bus šokiruojantis. Nes, pavyzdžiui, tas pats saulėgrąžų aliejus dar prieš mėnesį litro buteliukas kainavo 99 centus, dabar atėjus į parduotuvę pigiau nei 1,79 euro neberasite. Mes tokių stebuklų dar matysime“, – teigė A. Vizickas.
Paguosti turėtų tai, kad pinga sviestas, kiauliena ir obuoliai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų7
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
N. Mačiulis: infliacija arti nulio turėtų likti iki vasaros1
Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos ...
-
Pusšimtis Seimo narių prekybos tinklus ragina žymėti tiekiančių į Rusiją bendrovių prekes6
Parlamentarai vėl ragina šalies prekybos tinklus žymėti eksportuojančių į Rusiją bendrovių gaminius. ...
-
G. Nausėda: Lietuva norėtų su Lenkija kurti regioninį HIMARS amunicijos logistikos centrą11
Lenkijai ketinant plėsti savo pajėgumus gynybos srityje ir svarstant pradėti gaminti amuniciją, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog kaimyninės šalys galėtų dar glaudžiau bendradarbiauti šiuo klausimu ir kartu steigti HIMARS am...
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse19
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...