- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Keletą milijonų eurų draudimo bendrovių klientams savaitės pradžioje siekusi Lietuvoje praūžusios audros žala per kelias dienas išaugo dar beveik 2,5 mln. eurų, sako draudikai.
Pirmadienį ir antradienį didžiausių šalies draudimo bendrovių – „Lietuvos draudimo“, „BTA“ ir „Ergo“ – klientų patirti nuostoliai, BNS skaičiavimais, siekė 2,4 mln. eurų, o penktadienį jie padidėjo beveik dukart iki 4,82 mln. eurų.
„Lietuvos draudimo“ ekspertų skaičiavimu, jos klientų nuostoliai visuose Lietuvos regionuose nuo antradienio išaugo daugiau nei du kartus ir dabar siekia 3 mln. eurų, „BTA“ klientų žalos dydis augo trečdaliu iki 1,5 mln. eurų, o „Ergo“ pranešė sulaukusi prašymų už 22 proc. daugiau – 320 tūkst. eurų.
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ penktadienį pranešė sulaukusi 925 pranešimų dėl žalų už 1,3 mln. eurų.
„Šiuo metu turime registruotų daugiau nei 800 pranešimų apie patirtą žalą, skaičius sparčiai artėja prie tūkstančio. Žalos mastas auga dar ir dėl to, kad daliai klientų tik šiomis dienomis buvo atkurtas elektros tiekimas, tad išryškėja naujų nuostolių: sugedę elektros prietaisai ir pan. Įprastai klientai turi pranešti apie įvykį per 3 darbo dienas, tačiau tokių ekstremalių situacijų atveju netaikome pranešimo termino“, – BNS penktadienį teigė „BTA“.
„Lietuvos draudimo“ skaičiavimu, didžiąją dalį žalos patyrė klientai Vilniuje. Bendrovė pažymi, kad tai antra didžiausia audra jos istorijoje – didesni nuostoliai fiksuoti tik praėjusių metų rugpjūtį.
„Vertinant regionais, net 30 proc. iš visų Lietuvoje nutikusių žalų fiksuota Vilniaus mieste ir rajone. Kiti daug žalų patyrę regionai yra Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio, Kėdainių miestai ir rajonai“, – „Lietuvos draudimo“ pranešime teigė bendrovės Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.
Draudimo bendrovių teigimu, daugiausiai gyventojai registravo su būstų užliejimu susijusių žalų, antroje vietoje – su medžių bei didelių šakų užvirtimu, trečioje – gyventojų turto, daiktų apgadinimas. Praėjus kelioms dienoms taip pat pastebėta daugiau vėjo sukeltų žalų.
„Situacija išlieka panaši, tačiau atsirado didelio vėjo padarytas žalos, kuomet dėl stipraus vėjo sugadinami pastatai, stogai, stogeliai, šiltnamiai, pavėsinės, taip pat lauke esantys daiktai dėl stipraus vėjo buvo sugadinti, pažeisti (ar patys virsdami pažeidė kitus daiktus)“, – BNS teigė „Ergo“.
Vėjas sekmadienio vakarą ir pirmadienį pridarė daug žalos daugelyje šalies vietų – nulaužta daug medžių šakų, išversta medžių, nutraukta elektros linijų.
Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė penktadienio rytą teigė, kad elektros dar neturi apie 11 tūkst. šalies vartotojų.
Ekstremalią situaciją dėl pastarosiomis dienomis siautusios audros padarinių yra paskelbusios yra Akmenės, Radviliškio, Joniškio ir Vilniaus rajonų savivaldybės.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas ketvirtadienį teigė, jog ekstremalios situacijos taip pat siekia Trakų, Prienų, Šiaulių, Šakių, Širvintų, Šalčininkų rajonai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...
-
V. Janulevičius sureagavo į „Teltonikos“ situaciją: Lietuvoje yra per daug biurokratizmo
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad „Teltonikos“ vadovo Arvydo Paukščio pranešimas apie stabdomą įmonės aukštųjų technologijų parko projektą Liepkalnyje, yra signalas ...
-
Registrų centras: finansinių ataskaitų vis dar nepateikė apie 1,2 tūkst. paramos gavėjų
Apie 1,2 tūkst. įvairių paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų vis dar nėra pateikusios finansinių ataskaitų, penktadienį pranešė Registrų centras. ...
-
Paskutinė diena susimokėti žemės mokestį: šiemet planuojama surinkti apie 61 mln. eurų
Pentadienis yra paskutinė diena, kuomet savininkams reikia susimokėti žemės mokestį už 2024 metus – šiemet gyventojai turėtų sumokėti apie 61 mln. eurų, arba 2 mln. eurų (3,27 proc.) daugiau nei pernai. ...
-
Būsto kainų Baltijos šalyse palyginimas: lietuviai – užsidėję rožinius akinius?6
Lietuvoje būsto kainos yra vienos aukščiausių Baltijos šalyse. Mes gyvename gerokai brangesnėmis kainomis nei latviai ir panašiomis kaip Estijoje. Lietuviai dar nepraranda vilties, nors vidutinė kaina ir toliau – žingsnis po ...
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatas
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...
-
VERT: antrojo jūros vėjo parko elektros pardavimo kaina – 75–126 eurai už MWh2
Pirmadienį planuojamo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso, kurio dalyviai galės pretenduoti į valstybės skatinimą, nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 75–126 eurus. ...
-
Užimtumo tarnyba: vis daugiau gyventojų įsitraukia į remiamas mokymo programas
Šiemet pusantro karto daugiau gyventojų įsitraukė į Užimtumo tarnybos remiamas mokymo programas. Tarnybos duomenimis, jose pradėjo dalyvauti 14,8 tūkst. asmenų. ...
-
Visuomeninės elektros kainos viršutinė riba nuo sausio didės1
Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo sausio didėja maždaug 1–4 proc. ...