- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime alkoholio reklamos ribojimų švelninimus inicijavęs Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas laikosi požiūrio, kad kai kurias Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas būtina peržiūrėti vien tam, kad būtų ištaisomi tam tikri nenuoseklumai. Pasak jo, vienas iš tokių nenuoseklumų pavyzdžių galėtų būti tai, kad į siaurą vartotojų ratą nutaikytų brangių alkoholinių gėrimų reklama yra visiškai draudžiama, o tokių gėrimų, kaip alus, gamintojai lengvai gali apeiti galiojančius ribojimus.
„Pasižiūrėkime į reklamos draudimą – prestižiniai, labai vertingi alkoholiniai gėrimai iškrenta iš reklamos rinkos ir iš informavimo apie tuos gėrimus, jų apdovanojimus, gamybos technologiją ir istoriją informacijos nebėra. O štai alus liejasi laisvai, pavadintas „nealkoholiniu“. Mes turime matyti tuos dalykus kaip nenuoseklumus“, – ketvirtadienį LRT radijui tvirtino E. Gentvilas.
Visgi vienas iš dabar galiojančių ribojimų iniciatorių, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Aurelijus Veryga tokių reklamos draudimų nenuoseklumu nelaiko. Parlamentaras tvirtina, kad nuo to, jog alkoholinis gėrimas yra brangesnis, jis nepasidaro mažiau žalingas žmogaus organizmui.
„Prestižiniai ar ne prestižiniai gėrimai, tai yra viso labo skonio klausimas. Vienam prestižinis yra vienas, kitam prestižinis bus kitas. Nėra tokių apibrėžimų ir juo labiau, nesvarbu, ar jis yra prestižinis, ar kažkokio gėrimo butelis kainuoja kelis šimtus eurų, ar du eurus, ten esantis alkoholis yra absoliučiai tas pats. Jo cheminė formulė, jo poveikis smegenims, kepenims, organų sistemoms yra visiškai identiškas, o skonio reikalai yra ne šitos diskusijos objektas“, – tikino „valstietis“.
Prestižiniai ar ne prestižiniai gėrimai, tai yra viso labo skonio klausimas.
Be to, praėjusioje kadencijoje sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs politikas akcentuoja, kad E. Gentvilo inicijuoti alkoholio reklamos pakeitimai labiausiai atlaisvintų reklamos platinimo internete tvarką. A. Veryga pabrėžia, kad būtent internetinė reklama paveikia jaunus žmones, kuriems alkoholio reklamos poveikis būtų pats didžiausias.
„Labai svarbus aspektas, kad šitomis pataisomis labiausiai yra taikomasi atlaisvinti būtent internetinę reklamą socialiniuose tinkluose, kitose vietose, kur dabar lankosi jaunimas, nes jaunimas tradicinės televizijos tuoj turbūt visiškai nežiūrės. Ten ir koncentruojasi didžioji dalis reklamos. Ją ir norima atlaisvinti. Tam vartotojui, kuris jau vartoja, jam reklama turi ženkliai mažesnį efektą negu tam, kurį reikia pasiekti, įtikinti pradėti vartoti“, – mano LVŽS frakcijos parlamentaras.
A. Veryga: Seimas tai laiko ekonominiu, o ne sveikatos klausimu
„Valstietis“ įsitikinęs, kad šios kadencijos Seimas apskritai nusprendė alkoholio kontrolės klausimus laikyti ekonomikos, o ne sveikatos politikos klausimais. Jis tokią išvadą daro dėl to, kad šių pataisų svarstyme pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Ekonomikos komitetas, o Sveikatos reikalų komitetas buvo pasirinktas tik kaip papildomas.
„Seimas savo balsavimu apsispręsdamas, kokį komitetą skirti pagrindiniu, jis irgi parodo tam tikrą valią. Šiuo atveju ta valia yra, akivaizdu, linkstanti į ekonominę spektro pusę, o ne į sveikatos. Sveikata šiuo atveju nelaikoma pagrindiniu klausimu“, – akcentuoja A. Veryga.
Vis dėlto vienas iš pataisų iniciatorių E. Gentvilas nesutinka su tokiu „valstiečio“ vertinimu. Pirmiausiai, LRLS frakcijos seniūnas pabrėžia, kad ekonomikos ir sveikatos politikos klausimų šioje temoje apskritai atskirti negalima.
„Neįmanoma atskirti, alkoholio politikoje yra ir tokie dalykai kaip akcizai alkoholiniams gėrimams. Akivaizdu – ekonominė priemonė, kuria galima siekti sveikatos tikslų“, – įsitikinęs liberalas, kartu pridurdamas, kad svarstant tam tikras pataisas dviejų komitetų paskirti kaip pagrindinių nėra įmanoma.
„Negali būti du pagrindiniai komitetai. Vienas yra pagrindinis, vienas – pagalbinis. Šiuo atveju sveikatos komitetas pagalbinis. Ar tai reiškia, kad negalvojama apie sveikatą? Galvojama. Juk nepaskyrė kokio nors Užsienio reikalų komiteto pagalbiniu. Galvojama ir apie sveikatos reikalus, todėl pagalbinis yra Sveikatos komitetas. Kitaip, deja, pagal Seimo statutą neišeina“, – aiškino E. Gentvilas.
Šalyje šiuo metu galiojančias alkoholio kontrolės nuostatas švelninančius pakeitimus rengė Seimo narių grupė, kurią sudarė Liberalų sąjūdžio, Laisvės frakcijos ir keli konservatorių atstovai. Pataisas inicijavo liberalai E. Gentvilas, Andrius Bagdonas, Edita Rudelienė, ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Pakeitimais siūloma leisti silpnesnį alkoholį vartoti nuo 18 metų amžiaus. Taip pat alkoholio pardavimo laiką sekmadieniais ilginti iki 20 val.
Tuo metu liberalo E. Gentvilo inicijuotos pataisos susijusios būtent su reklamos ribojimų švelninimu. Seimui priėmus pataisas, alkoholio gamintojai bei pardavėjai galėtų informaciją talpinti savo socialinių tinklų paskyrose. Tačiau būtų leidžiama skelbti tik nemokamus įrašus.
Taip pat reklama nebebūtų laikoma objektyvi, mokslinė ar istorinė informacija apie alkoholio gamybą, tradiciją, apdovanojimus. Būtų keičiama ir alkoholinio gėrimo pakuotės ženklinimo tvarka, leidžiant skelbti ant prekių esančias nuorodos, nukreipiančias į gamintojų interneto svetainę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų1
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu3
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų17
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
N. Mačiulis: infliacija arti nulio turėtų likti iki vasaros1
Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos ...